Burokėlių risotto su pelėsiniu sūriu, pasakysiu aš jum, visai ne tas pats, kas supelėję barščiai su ryžiais.
Teoriškai skirtumą išmąstyti būtų sunku, praktiškai jis yra.
Ponas Didysis Ekspertas, sėdėdamas ant grindų ir žiūrėdamas ekrane bėgiojančius dinozaurus, risotą kabina, aš virtuvės tarpdury laukiu reakcijos. Eksperto veidas liūdnas, o žodžių nėra. Neiškentus paklausiu – na kaip? Gi matai, kad valgau,- atsako Ekspertas, o tai jau šis tas. Bele ko jam neįkiši.
Burokėlių risotto – ne bele kas.
Kiekiai apytiksliai:
- 1 burokėlis
- 1 svogūnas
- 2 skiltelės česnako
- keli šaukštai alyvuogių aliejaus arba lydyto sviesto
- 2 saujos apvaliųjų ryžių
- 100 ml vyno (paprastai risotui naudojamas baltas, bet čia, manau tiktų visų spalvų)
- 0,5 l daržovių sultinio
- 50-100 g sūrio su mėlynuoju pelėsiu
- druska, pipirai, kapotos petražolės
Aliejuje arba svieste pakepinti susmulkintą svogūną. Kai pasidarys skaidrūs, sudėti smulkintą česnaką ir dar trumpai pakepti.
Sudėti ryžius ir šiek tiek pakaitinti maišant – ryžiai irgi pradeda skaidrėti, bet tik grūdelio pakraščiuose, centre lieka baltas taškas. Sudėti tarkuotus burokėlius (prieš tai jų apvirti nereikia). Gerai išmaišyti, nenuimant nuo ugnies. Supilti vyną ir leisti jam susigerti.
Kitam puode jau turi ant labai lėtos ugnies virti sultinys. Semti po samtuką karšto sultinio, pilti į ryžius, išmaišyti, ir kai skystis visas susigers, pilti sultinio vėl. Nuo puodo neatsitraukti – maišyti ir stebėti momentą, kai ryžiai pareikalaus dar sultinio.
Maždaug po 20 min paragauti, ar išvirę ryžiai. Jei ne – tęsti, jei taip – sudėti gabaliukais supjaustytą sūrį, druskos kiek dar trūksta, grūstų pipirų. Išmaišyti. Kelias minutes palaikyti uždengus. Užbarstyti petražolėm.
Naudojau minkštą pelėsinį sūrį (kuriam buvo nukainavimas). Jis ryžiuose ištirpo visiškai, suteikdamas labiau kreminę konsistenciją, sotumą ir malonų prieskonį. Nežinant, ko dėta, nelabai ir suprasi, iš kur tas prieskonis kyla.
Originalus receptas tinklaraštyje Septyni virtieniai
