Dažnai girdime, kad katės – tai tokie gyvūnai, kurie žmogų priima kaip savo tarną, o ne kaip šeimininką, ir niekada nebus atsidavusios taip kaip šunys. Tačiau ar tai tikrai tiesa?
Visų pirma, kates galime tituluoti kaip labiausiai meilumą ir prisiglaudimus mėgstančius gyvūnus. Juk nepaneigsime fakto, kad šie gyvūnai labiau už viską dievina prisiglausti prie savo šeimininkų, o mums toks jų elgesys padeda nusiraminti. Be to, turbūt nėra nei vienos katės, kuriai nepatiktų, kai ją glosto. Žinoma, tie, kas myli kates, šių gyvūnų pomėgius su malonumu pateisina jas beglostydami, o katės savo atsidėkojimą išreiškia murkdamos.
Būtent iš to, kad katės jaučiasi dėkingos savo šeimininkams ir mainais stengiasi jiems suteikti ramybę murkdamos ar meilikaudamos, galima būtų paneigti mitą, kad jos yra savanaudiškos bei neatsidavusios žmonėms. Tikra tiesa, kad savo meilę šeimininkui jos išreiškia rečiau nei šunys, bet taip yra tik todėl, nes kačių pasitikėjimą ir atsidavimą užsitarnauti yra žymiai sunkiau nei šunų.
Vis dėlto galbūt yra kažkoks patarimas, kaip kačių mylėtojai lengviausiai galėtų įtikinti savo augintinius, kad juos myli? Šunys geriausiai meilės išraišką supranta žodžiais: „Aš tave myliu“, tačiau, pasak mokslininkų, katės labiau vertina kitokį šio jausmo komunikacijos būdą. Kad išreikštumėte katėms savo tyrus jausmus ir atsidavimą, mokslininkai teigia, kad reikia iš lėto mirksėti žiūrint tiesiai katei į akis.
Žinoma, reikėtų nepamiršti, kad ši neverbali kalba geriausiai pasiekia tas kates, kurios namų aplinkoje jaučiasi patenkintos ir laimingos, todėl reikėtų užtikrinti, kad mažasis šeimos narys namuose nestresuotų ir jaustųsi saugiai. Mokslininkai suprato ir tai, kad keturkojai po tokio akių kontakto duoda ir grįžtamąjį ryšį – katės lygiai taip pat lėtai sumirksi savo šeimininkui. Taigi, šiuo atveju, galima teigti, kad žmogus vienu šūviu nušauna du zuikius: jis ne tik lieka patenkintas, nes katė suprato, kas jai norima pasakyti, bet net gi galėjo sukomunikuoti su savo augintiniu ne įprasta žmonėms kalba.
Portsmuto ir Sasekso universitetų psichologai padarė kelis kačių elgesio tyrimo eksperimentus. Pirmame eksperimente dalyvavo 21 katės su mylinčiais šeimininkais savo namuose. Kiekvienas katės šeimininkas buvo treniruojamas lėto mirksėjimo technikos, kuria galėtų lengvai palaikyti komunikaciją su kate. Bežiūrėdami į savo keturkojį augintinį, jie pradėjo iš lėto mirksėti akimis, kol galų gale jų katės pradėjo atgal rodyti lygiai tokį patį akių kontaktą. Kitame eksperimente buvo pasiimtos 24 katės su visiškai joms nepažįstamais asmenimis. Tiesa, šį kartą eksperimento dalyvių, kurie su katėmis neturėjo nieko bendro, buvo paprašyta bemirksint keturkojams juos glostyti. Procesui įsibėgėjus, mažieji keturkojai taip pat pradėjo mirksėti žmonėms, nors šie katėms ir buvo visiškai nepažįstami.
Viso šito tyrimo metu mokslininkų hipotezės apie tokią meilės išraiškos formą katėms ne tik kad pasitvirtino, bet ir pranoko lūkesčius. Eksperimento metu buvo suprasta ir tai, kad katės yra labai mylintys, empatiški ir jausmingi gyvūnai, kuriems yra svarbus ir reikalingas bendravimas su žmonėmis. Taigi, kačių mylėtojai, pabandykite šį neverbalinį meilės išraiškos būdą su savo pūkuotais draugais ir pamatysite, kad galite turėti dar gilesnį ryšį su savo augintiniais.
Reklama: Vetke.lt rasite visas katėms reikalingas prekes
#Reklama: Šunų ir kačių maistas lenda.lt
