Balandžio 30 d. 13 val. Kauno rajono savivaldybės (Savanorių pr. 371, Kaunas) Tarybos salėje visuomenei bus pristatyta Kauno rajono komunalinio ūkio paslaugų plėtros galimybių studija, kurioje analizuojamos komunalinės paslaugos ir jų teikimo organizavimas rajone. Šios studijos būtinybę sąlygojo Vietos savivaldos įstatymo pataisos ir kitų norminių aktų nuostatų pasikeitimai. Be to, atlikta studija leis tobulinti Kauno rajono savivaldybės institucijų ir įstaigų veiklą orientuojantis į gyventojų poreikius, gerinti paslaugų kokybę.
Studiją pristatys Kauno rajono savivaldybės Satatybos ir komunalinio skyriaus vedėjas Egidijus Katilius, UAB „Investicinių projektų konsultantai“ direktorius Miglovaras Jankauskas, UAB „Investicinių projektų konsultantai“ projektų vadovė Audronė Bazienė.
Šiuo metu seniūnijos vykdo šias komunalinių ir aplinkos tvarkymo funkcijas: vietinių kelių ir gatvių priežiūra, viešųjų erdvių priežiūra, kapinių priežiūra, gatvių apšvietimo tinklų priežiūra. Tačiau tai pažeidžia Vietos savivaldos įstatymo nuostatas, kurios seniūnijas įpareigoja tik administruoti ir organizuoti viešųjų paslaugų teikimą. Todėl įvertinę esamą komunalinių paslaugų teikimo situaciją Kauno rajone, specialistai studijoje pateikia tris galimus modelius.
Pirmame modelyje numatoma seniūnijų vykdomas funkcijas perduoti UAB Komunalinių paslaugų centrui (KPC). Jis teiktų daugiabučių namų administravimo, šilumos tiekimo, šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemų priežiūros bei gatvių apšvietimo tinklų priežiūros, vietinių kelių ir gatvių, kapinių bei viešųjų erdvių priežiūros paslaugos.
Antrajame modelyje numatoma Savivaldybės kontroliuojamai įmonei palikti šilumos ūkį, daugiabučių namų administravimą ir viešųjų erdvių tvarkymą. KPC teiktų paslaugas, už kurias tiesiogiai apmoka vartotojas. Seniūnijos organizuotų bendro naudojimo teritorijų ir gatvių valymą, kapinių ir želdinių priežiūrą, viešųjų vietų ir gatvių apšvietimą. Joms būtų suteiktos vienodos teisės, pareigos ir savarankiškumo lygis. Seniūnijos taptų savarankiškesnės, įgautų daugiau teisių ir funkcijų, todėl turėtų daugiau galimybių kokybiškai ir operatyviai vykdyti savo funkcijas, nepažeisdamos teisinių normų. Be to, vienu pagrindinių kriterijų organizuojant paslaugas seniūnijose būtų gyventojų nuomonė.
Trečiasis modelis studijoje pateikiamas kaip ateities modelis, dabar taikomas kitose ES valstybėse. Jo esmė – viešojo ir privataus subjektų partnerystė, t. y. viešųjų paslaugų teikimas taikant įvairias viešųjų ir privačių subjektų bendradarbiavimo formas. Deja, dabartinėmis sąlygomis Lietuvoje jo įgyvendinimas būtų pakankamai problemiškas dėl nesuderintų teisės aktų, patirties ir praktikos stokos.
