Nuo 2009 m. tyrimų bendrovė RAIT pradėjo matuoti vartotojų nuotaikos indeksą (VNI). VNI matuoja vartotojų gyvenimo kokybės, materialinės padėties bei vartojimo pokyčius. Šis indeksas atskleidžia ne tik kaip pasikeitė vartotojų padėtis, elgsena, bet ir kokie jų ateities lūkesčiai. Kiekvieną mėnesį apklausiama po 1000 Lietuvos gyventojų.
Tiriamojo laikotarpio pradžioje, t.y. 2009 m. gegužės mėn. vartotojų nuotaikos indeksas buvo neigiamas ir siekė -27%. Tai reiškia, kad tuo metu 27% buvo daugiau neigiamai nei teigiamai nusiteikusių žmonių. Birželio mėn. neigiamos nuotaikos kiek prislopo ir VNI sumažėjo iki -21%, tačiau liepą vėl grįžo į buvusį lygį ir siekė -26%, tuo tarpu rugpjūčio mėnesį VNI neženkliai padidėjo vienu procentiniu punktu iki -25%. Rugsėjis, tikėtina siejamas ir su darbymečiu, ir su ekonomikos pagyvėjimu, vartotojų nuotaikos po truputį gerėjo, indeksas įgyjo reikšmę -20%, t.y. 5 procentiniais punktais daugiau nei prieš mėnesį. Spalio mėnesį VNI krito 8 procentiniais punktais ir įgyjo reikšmę – 28%. Lapkritį VNI krito vienu procentiniu punktu iki – 29%. Gruodį VNI išliko toks pat – 29%. 2010 metų sausį VNI pakilo dviem procentiniais punktais ir siekė – 27%. 2010 vasarį vartotojų nuotaikos indeksas pagerėjo reikšmingiau – 4 procentiniais punktais iki – 23%. 2010 kovo mėn. vartotojų nuotaikos indeksas išliko tose pačiose pozicijose kaip ir vasarį, ir siekė – 23%. 2010 balandžio mėn. pastebimas reikšmingas vartotojų nuotaikų indekso pagerėjimas, jis pakilo 7 procentiniais punktais iki -16.
„Vartotojų nuotaikos indekso kilimas labai teigiamas ženklas, leidžiantis prognozuoti ir vartojimo atsigavimą. Pastebime, kad paskutiniais mėnesiais mažėja pesimistiškai nusiteikusių gyventojų skaičius, nors jie nepereina į manačiųjų, kad situacija gerės pusę, tačiau pradeda situaciją vertinti neutraliai, t.y., mano kad situacija nesikeis, bus tokia, kokia yra dabar “, – duomenis komentuoja RAIT valdybos pirmininkė Inga Nausėdienė.
Balandžio mėnesį, palyginius su kovo mėnesiu ir toliau mažėjo žmonių ketinančių mažinti savo šeimos išlaidas ir vartojimą (atitinkamai 33,2% ir 41,0%).
Оptimistiškiausios nuotaikos pastebimos tarp jaunimo (15-24 m.), moksleivių, studentų bei tarp aukštąjį išsimokslinimą įgijusių bei didesnes nei vidutines pajamas (daugiau nei 1100 Lt 1-am šeimos nariui per mėn.) turinčių gyventojų. Pensininkai bei bedarbiai situaciją vertina pesimistiškiausiai.
