Šį savaitgalį Kaune vyko tarptautinė Hanzos šventė. Tai dienos, skirtos susitikti dabar tik simbolinę reikšmę turinčios Hanzos sąjungos nariams, supažindinti visuomenę su šia viduramžiais gyvavusia organizacija. Kauno gatvėse knibždėjo nematytas skaičius žmonių, tarp kurių buvo ir nemažai vaikų. Šventės organizatoriai jų nepamiršo – kai kurios šventės detalės buvo skirtos specialiai jiems. Bet ar vaikai iš tiesų mėgavosi švente? Pabandykime į Hanzos dienas pažiūrėti mažiausių jos dalyvių akimis.
Savaitgalį senamiestyje vaikams buvo įrengtas atskiras vaikų šalies miestelis. Jame veikė tautodailinkų mugė, meno parodos, buvo pastatyta koncertų scena jauniesiems žiūrovams bei didžiulė žaidimų aikštelė. Būtent pastaroji pritraukė daugiausia vaikų. Aikštelėje buvo viduramžius primenančios supynės, karuselės, smėlio dėžė, kurioje vyko intensyvi pilių statyba, ir netgi laivas, skirtas karstymuisi.
Jaunuosius šventės dalyvius sužavėjo riterių kovos, kuriose jie taip pat turėjo galimybę sudalyvauti. Įspūdį paliko amatininkai: kalviai, medžio raižytojai, keramikos meistrai. Amatininkais gavo pabuvoti ir patys vaikai. Jie galėjo nulipdyti Kauno miesto herbą iš molio. Paklausti, kas jiems patiko labiausiai, mažieji pašnekovai paminėjo sukneles iš laikraščių, šokį „Waka Waka“, orkestro paradą ir nemokamai dalinamą „Coca-colą“. Kai kurie vaikai papasakojo savo įspūdžius, dalyvaujant šventės programoje, t.y. šokant pramoginius šokius ir dainuojant.
Ypač nustebino tai, kad tarp užsidirbinėjančių gatvės muzikantų buvo gausu mažų vaikų. Centrinėse gatvėse grojo jaunieji smuikininkai, akordeonistai, fleitininkai ir kitus instrumentus prakalbinantys atlikėjai. Pakalbinti vaikai tikino, jog sulaukia daug praeivių dėmesio ir monetų.
Žinoma, savaitgalį buvo ir tokių dalykų, kurie vaikams kliuvo už akių. Šventinę nuotaiką gadino pykčiai su draugais, per mažas tualetų skaičius, arklių mėšlas ne vietoje. O vienas berniukas netgi papasakojo istoriją, kai jo mama norėjo jam nupirkti gerti, bet to nepadarė, nes visur aplink pardavinėjo viena alkoholinius gėrimus.
Nepaisant to, šie rūpesčiai nebuvo tokie dideli, kad nustelbtų gausybę gerų įspūdžių. Vaikai noriai žadėjo įsisukti į šventės šurmulį ir kitais metais, vėl kurti šventę ne tik sau, bet ir kitiems.
Straipsnį paruošė: Ūla Šveikauskaitė, Justė Dobiliauskaitė, Ieva Mocevičiūtė, Dovilė Purickaitė, Karolina Sadauskaitė
