D. Kairaitytę pasveikino Kauno meras Andrius Kupčinskas, vicemeras Vytautas Vasilenko, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Jonas Jučas ir kiti.
Kompozitorė Dalia Kairaitytė aktyviai ir nuosekliai puoselėja kamerinę muziką. 2013 metai kompozitorei išskirtinai darbingi ir produktyvūs: sukurtas vokalinis ciklas „Užkalbėjimai”, teatralizuota kompozicija „Trys panegirikos pagal Motiejų Kazimierą Sarbievijų” balsui, fleitai, altui ir klavesinui, išleista pirmoji autorinė kompaktinė plokštelė „Regėjimai”. Joje įrašyti kameriniai kūriniai, sukurti per pastaruosius dvidešimt metų, atskleidžia D. Kairaitytės kūrybos braižą, išskiriantį ją pirmiausiai kaip kamerinių žanrų kūrėją. Klausytojus žavi kompozitorės gebėjimas sintezuoti archaiką ir modernumą.
Dalios Kairaitytės kūrybos kraitėje vyrauja vokalinė, kamerinė instrumentinė bei chorinė muzika, pasižyminti poetizuotu muzikos turiniu. Ištikimiausiais ir artimiausiais Dalios Kairaitytės gerbėjais ir atlikėjais galima pavadinti Vilniaus moterų chorą „Liepos”, kuris daugelį kartų dainavo kompozitorės „Tris ciklus”, įrašė jos chorinę muziką į kompaktines plokšteles. Anot šio choro meno vadovės ir dirigentės Audronės Steponavičiūtės-Zupkauskienės, Dalios Kairaitytės kūriniai „Vakaras”, „Iki šv. Jono”, „Burna burna”, „Ant arklio jojo” su didžiausiu pasisekimu skambėjo chorų konkursuose Lietuvoje ir užsienio šalyse, žavėjo klausytojus savitu emociniu pasauliu. Vokaliniai muzikos kūriniai sukurti A. A. Jonyno, J. Degutytės, S. Gedos, L. Gutausko ir savais poetiniais tekstais. „Kūryba yra žmogaus savitas žvilgsnis į pasaulį ir save. Kūryba – tai intelekto ir jausmų harmonija. Tokios mintys iškyla artimiau susipažinus su D. Kairaitytės chorine muzika” – teigia menotyrininkė Lina Dumbliauskaitė.
|
Greta kūrybos Dalios Kairaitytės gyvenime „išsirikiuoja” nudirbti ir tebedirbami darbai, įvairi veikla: Lietuvos radijo ir televizijos komitetas (1980-1982), Kauno J. Gruodžio konservatorija (nuo 1991 m.), pirmininkavimas Lietuvos kompozitorių sąjungos Kauno skyriui (1994-2001), šiuolaikinės muzikos festivalis „Iš arti”, vadovavimas tęstiniam Kauno menininkų namų projektui „Kūrybos valanda”, muzikos vakarų ar koncertų vedimas, straipsniai kultūrinėje žiniasklaidoje (apie 60 straipsnių įvairiomis muzikinio gyvenimo temomis, recenzijų, interviu su muzikais paskelbta leidiniuose: „Kauno diena”, „Kultūros barai”, „Literatūra ir menas”, „7 meno dienos”, „Nemunas” ir kt.).
