Rugsėjo 1 d. Vytauto Didžiojo karo muziejuje Kaune atidaryta kilnojamoji paroda „Lietuvos kariuomenės pergalei prie Širvintų ir Giedraičių – 90″. Parodoje eksponuojami nuotraukų, dokumentų, spaudos leidinių kopijos ir originalai įvairiapusiškai atskleidžia 1920 metų lapkritį vykusias Lietuvos kariuomenės kovas ir istorinę pergalę prieš lenkų kariuomenę.
Parodą parengė muziejaus Karybos istorijos (1795-1940) skyrius.
1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą – dokumentą, skelbiantį, kad atstatoma nepriklausoma demokratiniais pamatais sutvarkyta Lietuvos valstybė su sostine Vilniuje ir ta valstybė atskiriama nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis. Tačiau valstybingumui įtvirtinti reikėjo karinių pajėgų. Lietuvos kariuomenės kūrimosi pradžia sutapo su bolševikų, o netrukus ir bermontininkų bei lenkų kariuomenių veržimusi į Lietuvos žemes. 1919 m. gegužės 8 d., lenkams užpuolus lietuvių sargybas prie Vievio, tarp Lietuvos ir Lenkijos kariuomenių prasidėjo pirmieji koviniai veiksmai, kurie su pertraukomis tęsėsi iki 1920-ųjų pabaigos. Net keletą kartų karinį konfliktą sprendė tarptautinės misijos, nustatydamos demarkacines linijas. Lenkai paprastai jų nepaisė, tad kovos veiksmai atsinaujindavo. Didžiausi susirėmimai įvyko 1920 m. rugpjūčio-spalio mėn. Rugsėjo 22 d., nepavykus įgyvendinti Augustavo-Seinų operacijų prieš 4-5 kartus gausesnį priešą, Lietuvos kariuomenė patyrė pralaimėjimą ir prarado dalį kontroliuotų teritorijų.
1920 m. spalio 7 d. kovinius veiksmus nutraukė pasirašyta Suvalkų sutartis, kurią jau kitą dieną Lenkija sulaužė, imitavusi savo karinių dalinių sukilimą. Spalio 9 d. šie daliniai, vadovaujami gen. L. Želigovskio, įsiveržė į Vilnių ir paskelbė įkurią atskirą „Vidurio Lietuvos” valstybę. Toliau sėkmingai puldama, lapkričio 19-ąją Atskiroji kavalerijos brigada pasiekė net Kėdainius. Susidarius tokiai situacijai, lietuvius nuo visiško pralaimėjimo galėjo išgelbėti tik drąsus ir rizikingas manevras. Lapkričio 18-19 d. vyr. ltn. Teodoro Balno vadovaujamas 170-200 karių dalinys apėjo Širvintas ir smogė lenkams iš užnugario. Ši pergalė pakėlė lietuvių karių kovinę dvasią ir laikinai sustabdė lenkų puolimą. Lietuviams pasitraukus, lapkričio 20 d. lenkai vėl užėmė Širvintas. Stengdamasi neprarasti iniciatyvos, Lietuvos kariuomenė sustiprino esamus pulkus ir pritraukė rezervų. Lapkričio 20-21 d. surengusi kontrpuolimą, ji atsiėmė Širvintas ir Giedraičius. Buvo pasiekta istorinė pergalė, tačiau ja pasinaudoti nepavyko, nes tolesnius karo veiksmus sustabdė Tautų Sąjungos kontrolės komisija. 1920 m. lapkričio 29 d. buvo pasirašytos paliaubos, o kariaujančios pusės atskirtos neutralia zona. 1923 m. buvo nustatyta administracinė linija, su kuria Lietuvos valstybė nesutiko. Vilnius ir Vilniaus kraštas iki 1939-ųjų rudens liko okupuotas lenkų.
Vytauto Didžiojo karo muziejuje paroda veiks iki 2010 m. spalio 1 d., o vėliau keliaus po karinius dalinius, švietimo ir mokymo įstaigas.
Artūro Užgalio nuotraukos:
1 – Paroda, atskleidžianti 1920 m. lapkritį vykusias Lietuvos kariuomenės kovas ir istorinę pergalę prieš lenkų kariuomenę.
2 – Lenkijos kariuomenės 41-ojo Suvalkų pėstininkų pulko sekimo punktas prie Mikališkių. 1921 m.
3 – 6-os baterijos pozicija ties Širvintais. 1920 m. lapkričio 19 d.
LR Krašto apsaugos ministerijos informacija
