(c) Wikimedia commons archyvo nuotr.

Naujienų portalas Kaunozinios.lt jau antrus metus iš eilės savo skaitytojams pristato straipsnių ciklą apie Kauno istoriją. Šiemet jį pradėsime rašiniais apie žymiausius tarpukario kauniečius, kurių veikla ryškiai praturtino tarpukario Kauno ir visos Lietuvos gyvenimą. Pirmasis straipsnis skiriamas pirmajam modernios Kauno savivaldos vadovui, burmistrui Jonui Vileišiui ir jo veiklai Kaune.

Jonas Vileišis (1872–1942 m.) – svarbi tautinio lietuvių judėjimo figūra („Varpo“ bendradarbis, kovotojas už lietuvių kalbos teises, vienas iš Lietuvių demokratų partijos kūrėjų, „Vilniaus žinių“, „Lietuvos ūkininko“, „Lietuvos žinių“ leidėjas bei redaktorius), 1918 m. vasario 16-osios akto signataras, pirmųjų Lietuvos vyriausybių ministras, 1919–1921 m. buvo pirmasis Lietuvos valstybės pasiuntinys Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Jonas Vileišis išrinktas Kauno miesto burmistru 1921 m. rugsėjį. Tuomet tik besikūrusioje Kauno miesto savivaldybės taryboje lietuviai turėjo tik 19 vietų iš 55 (17 lenkų, 14 žydų, 3 vokiečių, 2 rusų). Burmistras J. Vileišis vadovaudamas miestui turėjo parodyti savo diplomatinius sugebėjimus, kantrybę, ieškoti išeičių iš komplikuotų padėčių ir stengtis suderinti skirtingus frakcijų interesus bei gauti tarybos daugumos pritarimą bendriems miesto reikalams.

Vadovaujant Kauno miesto savivaldybei Jonui Vileišiui buvo būdingas kūrybingumas, energingumas, sugebėjimas žmogų vertinant pagal jo individualias savybes, bet ne pagal tautinius stereotipus. Jonas Vileišis subūrė profesionalų ir atsakingą savivaldybės kolektyvą, į kurį įėjo 1918 m. vasario 16-osios akto signataras, inžinierius Steponas Kairys (Kanalizacijos ir vandentiekio skyriaus vedėjas), trečiasis Lietuvos Respublikos Prezidentas, daktaras Karys Grinius (vadovavo Medicinos ir sanitarijos skyriui). Viešumas ir atsakomybė prieš visuomenę J. Vileišiui buvo jo veiklos nuostata. To siekdamas 1922 m. jis įkūrė Kauno miesto savivaldybės Informacijos biurą, turėjusį informuoti miesto gyventojus apie savivaldybės veiklą.

1924 m. įvyko nauji Kauno miesto tarybos rinkimai. Juose lietuviai gavo 27 vietas, o įvairios tautinės mažumos surinko 40 vietų. Per trejus darbo metus burmistro pareigose Jono Vileišio veikla buvo vertinama teigiamai, juo pasitikėjo ir tautinių mažumų atstovai, tad jis buvo perrinktas Kauno miesto burmistru.

Po 1926 m. gruodžio 17-osios perversmo atėjus į valdžią A. Smetonos autoritariniam režimui, Jonui Vileišiui, kaip kitos partijos (valstiečių liaudininkų) atstovui, darbas Kauno miesto savivaldybėje buvo pasunkintas, reikėjo atlaikyti tautininkų spaudimą. 1931 m. vykusiuose rinkimuose naujuoju Kauno burmistru buvo išrinktas žymus pedagogas, visuomeninkas Juozas Vokietaitis, tačiau neilgai tebuvęs burmistru, jis 1931 m. gruodį mirė. 1932 m. Jonas Vileišis dar kartą kandidatavo į Kauno miesto burmistro pareigas, tačiau rinkimuose buvo nugalėtas inžinieriaus Antano Gravrogko.

Jonas Vileišis buvo itin visuomeniškas ir aktyvus žmogus, besireiškęs įvairiose veiklos srityse: dėstė administracinę teisę Lietuvos universitete (1930 m. gavo Vytauto Didžiojo vardą), dalyvavo daugybės draugijų (Teisininkų draugijos, Rotary klubo ir kt.) veikloje, nuo 1933 m. buvo Valstybės Tarybos narys.
1921–1931 m., kai Kaunui vadovavo Jonas Vileišis, buvo atlikta daug reikšmingų darbų miesto modernėjimo linkme, bet apie juos skaitykite kitoje straipsnio dalyje.

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: