Antradienį Kauno rajono savivaldybėje vyko Kauno regiono plėtros tarybos posėdis, kuriame buvo svarstomas visam Kauno regionui svarbus klausimas – Viešojo logistikos centro vieta ir jo ribos.
Regiono plėtros taryba neapsisprendžia, kurioje vietoje turėtų būti viešasis logistikos centras – Karmėlavoje ar Palemone. Ne vienus metus buvo siūloma, jog centras įsikurtų Karmėlavoje, nes šalia yra Laisvoji ekonominė zona (LEZ), oro uostas. Tačiau atlikus galimybių studija specialistai pateikė ir kitą patrauklų variantą – Palemoną.
Nesutariant dėl vietos, buvo siūloma priimti kompromisinį variantą, kad Kauno viešasis logistikos centras (VLC) apimtų teritoriją nuo Palemono iki Kauno LEZ ir Kauno oro uosto (Karmėlava).
Praėjusią savaitę vykusio pasitarimo metu „Rail Baltica“ koordinatorius Pavelas Telička teigė, kad Kaune įkūrus VLC, krovinių ir keleivių srautas gerokai padidėtų. Europinė vėžė galėtų susikirstų su rusiškąja Palemone. Intermodaliniame terminale būtų iškraunami arba pakraunami traukiniai. Nutiesus geležinkelio liniją nuo Palemono iki LEZ ir oro uosto, intermodalinis terminalas apimtų visas transporto rūšis.
Užvirus diskusijoms, kas būtų geriausia Kauno regionui, Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas pasiūlė po dviejų savaičių susirinkti dar kartą ir priimti sprendimą dėl VLC teritorijos ribų.
„Sprendimo priėmimas labai užsitęsė. Mes visi esame suinteresuoti, kad viešasis logistikos centras kuo skubiau atsirastų mūsų regione. Nesinori vėl pavėluoti ir prarasti Europos Sąjungos lėšas vien tik dėl to, kad nesutariame tarpusavyje dėl tikslios vietos. Nereikia įrodinėti, kuris variantas yra geresnis, tiesiog solidžiai ir vieningai apsispręsti ir priimti sprendimą. Todėl būtų protinga, kad po dviejų savaičių sušauktume posėdį dėl VLC ir nuspręstume dėl vietos“, – sakė meras A. Kupčinskas.
„Būtų klaida, jeigu Palemone nebūtų įsteigtas intermodalinis terminalas. Į VLC reikėtų žiūrėti plačiau, būtina prijungti ir LEZ, ir oro uostą. Juk negalime numoti ranka į ekspertų padarytas išvadas. Manau, kad privalome kuo skubiau priimti kompromisinį sprendimą“, – sakė Kauno miesto mero pavaduotojas Rimantas Mikaitis.
Posėdyje dalyvavęs susisiekimo viceministras Rimvydas Vaštakas pabrėžė, kad visos suinteresuotos pusės nepamirštų laiko ir finansinių kaštų. Kauno regionas, norėdamas įgyvendinti projektą ir gauti lėšas iš ES, iki 2014 metų privalo pasisavinti lėšas, kitaip jas praras.
Į Kauno regiono plėtros tarybos posėdį vakar taip pat atvyko Europos Komisijos projekto TEN-T koordinatorius James Pond, kuris paaiškino visas esančias galimybes, kurios laukia priėmus sprendimą kuo skubiau įgyvendinti VLC steigimo projektą. Europos komisija neketina nurodyti Kauno regiono politikams, kurią vietą pasirinkti centro įkūrimui, tai turės nuspręsti jie patys, įvertindami visus privalumus ir minusus.
Po dviejų savaičių sušaukus Kauno regiono plėtros tarybos posėdį ketinama priimti galutinį sprendimą dėl VLC teritorijos ribų.
Susisiekimo ministerija numačiusi plėtoti Lietuvoje tris viešuosius logistikos centrus – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos. Kiekvienam iš centrų 2007-2013 m. finansiniuose planuose numatyta skirti apie 100 mln. litų iš ES paramos lėšų. Įgyvendinant šiuos projektus planuojama pritraukti ir privatų kapitalą.
Pagrindinė viešojo logistikos centro funkcija – vykdyti intermodalinius perkrovimus. Tokie centrai leidžia sukoncentruoti sandėliavimo ir logistikos paslaugas vienoje vietoje, o tai labai patrauklu užsieniečiams.
Vilija ŽUKAITYTĖ
