1889 metais pabaigtame statyti Kauno VI forte dar šiais metais turėtų prasidėti aplinkos tvarkymo darbai.
Šiandien, rugsėjo 22 d., miesto mero Rimanto Mikaičio iniciatyva sušauktame darbiniame susirinkime buvo aptarti būtiniausi darbai, siekiant gauti lėšas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Tai leistų pritaikyti šį fortą visuomenės reikmėms.
Ankstesnės Kauno miesto valdžios iniciatyva šiame forte įkurti patalpas Karo technikos muziejui žlugo – buvo nuspręsta, kad tokio statinio pritaikymas muziejaus veiklai būtų per brangus.
Susitikime dalyvavo VšĮ „Karo paveldo centras“ direktorius Vladimiras Orlovas, miesto tarybos narys Simonas Kairys, savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus specialistai, anksčiau prisidėję prie Kauno VII forto ir Kauno pilies atgaivinimo.
Šiuo metu 10 hektarų plote ruošiamasi nustatyti vertingąsias savybes ir paruošti sklypo planą, lygiagrečiai rengti detalųjį sklypo planą.
Tai būtų pirmieji žingsniai, norint įsisavint Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšas. Turint jau minėtą planą, būtų galima atlikti objekto išminavimo, įsisenėjusių sąvartynų ir želdinių tvarkymo darbus.
Vėliau bus atlikti stambiagabaričių atliekų išvežimo darbai ir pirmins želdinių tvarkymas teritorijoje. Pasak Vladimiro Orlovo, šiame forte yra apie 20 objektų, kurie vėliau galėtų būti pritaikomi muziejui, tačiau būtina kuo greičiau įsisavinti nepanaudotas struktūrinių fondų lėšas.
II Pasaulinio karo metu VI fortas buvo viena didžiausių karo belaisvių naikinimo vietų, 336-oji karo belaisvių stovykla. Karo ir pokario metais čia įrengta karo belaisvių vieta: kalinti rusų karo belaisviai, vėliau civiliai ir vokiečių karo belaisviai.
