Paskutinis ešalonas su Rusijos kariais ir karine technika Lietuvą paliko vėlų 1993 m. rugpjūčio 31 d. vakarą. Traukinys iš Kauno pajudėjo 18 val. 05 min. ir 23 val. 45 min. nestodamas (buvo duotas nurodymas traukinio niekur nestabdyti) per Kenos geležinkelio stotelę paliko Lietuvos teritoriją. Ši diena Lietuvai – istorinė. Diena, kai galutinai likviduoti Antrojo pasaulinio karo padariniai Lietuvos tautai ir valstybei – svetimos šalies okupacija.
1993-ųjų rugpjūčio 31 d. – oficiali Rusijos kariuomenės išvedimo pabaiga, tačiau Lietuvoje dar buvo likę keli maži Rusijos kariniai daliniai. Tačiau ir jie per porą mėnesių buvo išvesti. 1993 m. lapkričio 26 d. buvo perimti paskutinio Rusijos Federacijos karinio dalinio Nr. 37725, dislokuoto Linkaičiuose, objektai.
Rusijos kariuomenė iš Lietuvos pradėta išvedinėti 1992 m. po ilgų ir sudėtingų derybų. 1992 m. sausio 8 diena Lietuvos Vyriausybė uždraudė įvesti į Lietuvą naujus kontingentus, nors šio draudimo dar ilgą laiką Maskva nepaisė. 1992 metų rugsėjį tuometinis krašto apsaugos ministras Audrius Butkevičius ir Rusijos gynybos ministras Pavelas Gračiovas Maskvoje pasirašė Rusijos kariuomenės išvedimo grafiką. Šį diplomatinį laimėjimą įgyvendinti nebuvo taip lengva. Jau spalio 29 d. Boriso Jelcino įsakymu sustabdžius Rusijos kariuomenės išvedimą iš Baltijos šalių esą dėl Rusijos kariškių žmogaus teisių pažeidimų. Ne tik tąkart buvo nesilaikoma grafiko.
Kiek Sovietų Sąjunga, atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, Lietuvoje turėjo kariškių, tikslių duomenų nėra, tačiau Rusijos Federacijos Šiaurės vakarų grupės pateiktais duomenimis, 1992 m. sausio l d. buvo 34,6 tūkst. karių. Iš viso galėjo būti apie 7,3 tūkst. karininkų, 3,6 tūkst. praporščikų, 22,2 tūkst. kareivių ir seržantų, daugiau kaip 1,4 tūkst. kursantų, taip pat apie 1000 tankų, apie 180 lėktuvų, 1901 šarvuotis.
LR Krašto apsaugos ministerijos informacija
