Penkerius metus Liustracijos komisijai vadovaujantis Algimantas Urmonas sako, kad komisija pastaruoju metu veikia “budėjimo režimu”, mat Seimas nesiima užbaigti daugiau nei du dešimtmečius Lietuvoje trunkančio liustracijos proceso.
Duomenis apie slaptą asmenų bendradarbiavimą su Sovietų Sąjungos specialiosiomis tarnybomis vertinančios komisijos vadovo nuomone, proceso pabaigą Seimas privalo paskelbti oficialiai, nes, “kol įstatymas galioja, veiksmas turi vykti”, rašo “Lietuvos žinios”.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) vadovė Birutė Burauskaitė įsitikinusi, jog “pagal normalią įvykių eigą” Seimas turėtų priimti dokumentą, pavyzdžiui, rezoliuciją, ir paskelbti, kad liustracijos procesas šalyje stabdomas ir komisija nustoja veikusi.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas “darbietis” Artūras Paulauskas neslėpė neturintis nuomonės, ką reikėtų daryti su liustracijos procesu: “Iš niekur jokių iniciatyvų šiais klausimais nesame sulaukę”.
Remiantis išlikusia KGB dokumentine medžiaga daroma prielaida, kad 1940-1991 metais su LTSR KGB slapta bendradarbiavo apie 118 tūkst. asmenų. Iki 1990-ųjų balandžio 11 dienos galėjo būti sunaikinta 36 tūkst. 237 agentų asmens ir darbo bylos, išvežtos 8539 tokios bylos. Išlikusios operatyvinės įskaitos bylos tesudaro 0,62 proc. viso buvusio KGB archyvo.
2000 metais paskelbus savanoriško prisipažinimo apie bendradarbiavimą su slaptosiomis SSRS tarnybomis terminą, tai padarė 1589 asmenys.
Liustracijos komisija per savo veiklą yra išnagrinėjusi daugiau kaip pusę tūkstančio bylų.
