Milda Čergelytė - Lino Masioko fotografija

Šiais laikais apstu dizainerių, siuvėjų, stilistų bei kitokių profesijų atstovų, padedančių atrodyti dailiai ir stilingai. Dažniausiai jie visi vienodi: itin išsiskiriantys savo išvaizda, nuolatos pasitempę ir šiek tiek užrietę nosis, juk mada – populiariausia nūdienos sritis! B‘UK kalbina šiek tiek kitokią mergaitę, kuriančią drabužius. Milda Čergelytė (18), ne kartą dalyvavo populiariausiame Lietuvoje mados renginyje ir jį laimėjo. Kai merginai pritrūko vietos gimtinėje, jos žvilgsnį patraukė kitas tautiečių pamėgtas miestas – Londonas. Čia mes ją ir pričiupome!

Kada susidomėjai mada?
Jau nuo mažų dienų domėjausi šia sritimi. Kai buvau visai maža – piešiau „madas“, vėliau kūriau drabužius lėlėms, dar vėliau – aksesuarus sau pačiai. Paauglystėje kilo noras išsiskirti iš pilkos minios, susikurti vis ką nors naujo – sau ir savo. Nenorėjau nieko kopijuoti ar būti tokia, kaip visi. Nebuvau. Šiuo metu mada – mano gyvenimas, domiuosi jos naujovėmis bei dirbu toje srityje 24 valandas per parą.

Kaip tapai užsakymus priimančia, įvairiuose šou dalyvaujančia dizainere?
Pirmąją kolekciją sukūriau dar būdama ankstyvoje paauglystėje. Sukūrusi ją, pradėjau mokytis siūti pas profesionalus. Besimokydama bei sunkiai dirbdama „prasimušiau“ Lietuvoje – savo kolekcijas pristatau didžiausiame šalies mados renginyje – Mados injekcija. Viso to nebūčiau pasiekusi be atkaklaus darbo, bei novatoriškų idėjų, kurios, galbūt ir atkreipė žmonių dėmesį į mane. Dėl užsakymų – truputį kitaip, vis dėlto, laikau save kūrėja, ne siuvėja ir atsisakau didelės dalies užsakymu, ypatingai – kai į mane kreipiasi su iš žurnalų iškirptais drabužių modeliais. Labai džiaugiuosi, kad visgi atsiranda klientų, visiškai pasitikinčių mano mados skoniu. Tuomet galiu kurti ir įgyvendinti žmogaus užsakymą.

Ką reiškia tavo slapyvardis mimic?

Jis susijęs tiek su mano vardu Milda Čergelytė, tiek su mimika, kuri yra tarsi rūbas veidui, išreiškiantis įvairias emocijas.

Būdama labai jauna puikavaisi tarp Mados injekcijos laimėtojų. Kaip manai, kuo tavo darbai išskirtiniai?

Aš visada pilna crazy idėjų, kurios daugumai neatrodo pritaikomos drabužių kūryboje, tačiau kai aš tai padarau – paaiškėja, jog įmanoma ir taip. Manau, šiuo savo požiūriu ir išsiskyriau iš kitų jaunų dizainerių, kurių požiūris į madą gal kiek daugiau ribotas. Dažnai pagalvoju, jog ir kostiumo dizaino mokslas įtakoja požiūrį į madą. Laukiu nesulaukiu, kada galėsiu pradėti studijuoti, bet tuo pačiu bandysiu išsaugoti savo kūrybinį braižą, nes kartais pasitaiko, jog „rėmai“ ir taisyklės apriboja kūrybinį potencialą.

Lino Jankausko fotografija

Iš ko sėmeisi įkvėpimo kurdama Lietuvoje ir iš ko semiesi čia?

Įkvėpimo niekada nesisemiu, jis ateina pats. Jeigu neateina – nesistengiu dirbtinai jo sukelti. Dažniausiai įkvėpimas ateina pažiūrėjus gerą filmą, perskaičius įdomų tekstą ar knygą. Muzika – vienas iš svarbiausių įkvėpimo šaltinių. Galbūt skamba keistai, bet iš muzikos garsų galiu nupiešti drabužio formą.

Ar Lietuvos gatvėse išvysdavai originalių žmonių?
Šiuo metu, klestint globalizacijai, apranga labai supanašėjo tarp įvairių didžiausių pasaulio miestų, tad ir originalūs žmonės atrodo panašiai. Nenorėčiau teigti, jog Lietuvoje žmonės nemoka originaliai rengtis, man keletas įdomiai apsirengusių lietuvių yra žymiai gražiau, nei pulkas spalvų ir stilių nemokančių derinti britų.

Lino Masioko fotografija

Kiekvieno savo kalbinto talentingo jaunuolio klausiu – ką patartum savo jėgomis nepasitikinčiam, į užsienį atvykusiam lietuviui?

Gali labai griežtai nuskambėti, bet jei savimi nepasitiki – Londone bus velniškai sunku kažką pasiekti ir galbūt tokiu atveju vertėtų mėginti kažką pasiekti savo gimtinėje? Čia visų sričių rinkos kimšte užkimštos talentingų ir veržlių žmonių iš viso pasaulio, tad su konkurencija teks susidurti bet kuriame kelyje…

 Ugnė Vasiliūtė

 Originalus įrašas tinklaraštyje b-uk.lt

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: