(c) Wikimedia Commons archyvo nuotr.

Tradicinė metų pabaigtuvių popietė, organizuota Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinėje ligoninėje, sutapo ir su šios įstaigos savarankiškos veiklos pabaigtuvėmis. Todėl į ligoninės salę susirinkusiems darbuotojams (tiems, kurie galėjo trumpam palikti savo darbo vietas ar jau buvo atidirbę), labai rūpėjo išgirsti naujienų ir apie būsimas perspektyvas.

Tiesa, pirmiausia šios Kauno miesto savivaldybės įsteigtos gydymo įstaigos vadovai – direktorius bei vyriausiasis gydytojas Kęstutis Mazurkevičius ir administratorius terapijai dr. Alfredas Bagdonas – gėlėmis, dovanomis bei nuoširdžiais sveikinimo žodžiais pagerbė asmeninius jubiliejus atšventusius kolektyvo narius: Reginą Daukšienę, Ireną Galdikienę, Eleną Indrašienę ir Vytautą Tumėną. O paskui nuskambėjo ir šventės svečių sveikinimai.

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorė Edita Gudišauskienė neabejoja, kad medikai sėkmingai tęs daugiau nei šimtą metų Kaune gyvuojančios ligoninės tradicijas ir tuomet, kai ji taps Kauno klinikinės ligoninės dalimi. Kreipdamasi į susirinkusius, labai jautriai ir nuoširdžiai ji linkėjo, kad kiekvieno jų šeimose būtų kuo mažiau netekčių, kad tėvai galėtų didžiuotis savo vaikais, o pastarieji – tėvais.

Labai šiltai savo kalbą paskutiniame ligoninės, kuri nuo kitų metų sausio pabaigos jau nebeturės Raudonojo Kryžiaus vardo, darbuotojų šventiškame susirinkime pradėjo kitas garbus svečias – savivaldybės mero patarėjas Vygantas Gudėnas. Jis kalbėjo apie kilnią mediko misiją, jo baltą chalatą – kasdienį drabužį, įpareigojantį būti visada pasiruošusiam darbui, apie trumpą atokvėpį šventei – akimirkas apžvelgti buvusius metus irt numatyti ateities gaires.

„2010 – aisiais mums teko pradėti sudėtingą ligoninių pertvarkos procesą, kuris prasitęsė ištisus metus ir dar nesibaigė. Tą procesą inicijavo Sveikatos apsaugos ministerija, kuriai vadovavo ir toliau vadovauja centro liberalų deleguotas ministras. Vyriausybės nutarimas nulėmė ir Kauno miesto tarybos sprendimus. Ne visiems jie patiko, tačiau jūsų ligoninės žmonių nematėm tarp streikuojančių ar keliančių mieste chaosą. Todėl mero vardu dėkoju jums už ištvermę, už tai, kad šios ligoninės kolektyvas susitelkęs profesionaliai dirba, nuoširdžiai stengiasi, kad kauniečiai būtų sveikesni”.

Mero patarėjas (buvęs savivaldybės administracijos vadovas) V. Gudėnas dar kartą paaiškino, kad į vieną jungiamų dviejų ligoninių vadovai neturi teisės, remdamiesi reorganizacija, atleidinėti iš darbo žmonių. Kiekvieno dirbančiojo valia apsispręsti, ar jis sutinka toliau dirbti. O kadangi keičiasi ligoninės statusas, tai keičiama ir darbo sutartis, nes nelieka įstaigos, su kuria ji buvo sudaryta, darbuotojui pradedant darbą.

„Jei ne ligoninių jungtis, tai tiek vienos, tiek kitos gydymo įstaigos statusas galėjo pasikeisti. Ir algų mažėjimo ligoninėse vargu ar būtų išvengta. O dabar miestas nepraranda nei ligoninių, nei jūsų, nei ligoninėms teksiančių pinigų,” – sakė Kauno RKKL darbuotojams V. Gudėnas.

Anot Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės direktoriaus (vyriausiojo gydytojo) K. Mazurkevičiaus, iš truputį daugiau nei 500 ligoninės darbuotojų tik 43 (apie 8 proc.) nesutiko pereiti dirbti į naują įstaigą – Kauno klinikinę ligoninę. Priežastys gan įvairios – kai kas pasitraukia į užtarnautą poilsį, dar keli pereina į kitus darbus. O kai kas iš darbingo amžiaus medikų nusprendė atsisveikinti ne tik su savo ligšioline darbovietė, bet ir su Lietuva. Išvyksta į užsienį, kur, ne paslaptis, žymiai geresni uždarbiai pastaraisiais metais paviliojo iš gimtinės šimtus šios garbios profesijos atstovų.

Direktorius pabrėžė, kad lėšos, kurias Kauno savivaldybės ligoninės sumokės darbo sutartis nutraukiantiems ir iš darbo išeinantiems darbuotojams, ligoninei bus kompensuotos.

Atvertusioje naują istorijos puslapį dabartinėje Kauno RKKL ateinančiais metais bus tęsiami patalpų bei įrangos atnaujinimo procesai. Tiesa, kur kas ryškesni, nei buvo iki šiol, nes į ligoninę ateina Europos Sąjungos fondų lėšos. Anksčiau tuo ši gydymo įstaiga neturėjo progų pasigirti.

„Šiandien pasirašiau teikimą dėl projekto, kuris bus pradėtas vykdyti kitų metų antrąjį ketvirtį. Įgyvendinant šį projektą, bus iš pagrindų sutvarkytos Traumatologijos punkto priimamojo bei kitos patalpos. Du milijonai litų paramos lėšų atiteks 1200 kvadratinių metrų ploto renovacijai, dar panašiai tiek pat – naujai aparatūrai įsigyti”, – aiškino vyr. gydytojas K. Mazurkevičius.

Jo teigimu, ką tik sveikatos ministras pasirašė dokumentą dėl e-sveikatos projekto Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose įgyvendinimo. Pagal šį projektą Kauno klinikinei ligoninei (dviem sujungtoms) teks 2,5 mln. Lt. O tai reiškia, kad bus įkurta apie 500 visiškai kompiuterizuotų darbo vietų.

Inovaciniuose planuose – ir seniausios Kauno ligoninės sterilizacinės, operacinių atnaujinimo bei įrangos, pastatų apšiltinimo bei kiti reikšmingi projektai, kuriems taip pat tikimasi gauti lėšų iš struktūrinių fondų. Į naujos sterilizacinės įkurtuves žadama kviesti kitų metų pavasarį.

Tarybos sekretoriato informacija

Naujienos iš interneto

Sponsored video

Taip pat skaitykite: