© Wikimedia Commons archyvo nuotr.

Katalonijos, stipraus šiaurės rytų regiono Ispanijoje, prezidentas oficialiai paskelbė apie nepriklausomybės referendumo rengimą lapkričio 9 dieną, – dar viena separatistinė iniciatyva Europoje ir didžiausias pastarojo meto iššūkis Ispanijai.

Konservatyvioji Ispanijos vyriausybė, vadovaujama premjero Mariano Rajoy (Mariano Rachojaus) tvirtina, kad Katalonijos referendumas yra neteisėtas ir neturi įvykti.

Katalonų lyderis Arturas Masas įsaką dėl šio referendumo rengimo pasirašė šeštadienį per iškilmingą ceremoniją regiono vyriausybės būstinėje Barselonoje, o šalia jo buvo dauguma politinių šio regiono veikėjų, remiančių šį balsavimą.

“Kaip visos pasaulio tautos, Katalonija turi teisę pati spręsti savo politinę ateitį”, – sakė A.Masas.

Nepriklausomybės lūkesčiai šiame ekonomiškai stipriame regione, kuriame katalonų kalba skamba greta ispanų, ryškai sustiprėjo pastaruoju metu; juos skatina jausmas, kad regionas vertas geresnio fiskalinio ir politinio požiūrio iš Madrido.

Apie Katalonijos sprendimą referendumu siekti nepriklausomybės paskelbta praėjus savaitei nuo Škotijos referendumo, kuriuo buvo palaikyta sąjunga su Britanija – balsuota prieš atsiskyrimą.

Manoma, kad M.Rajoy, kuris šeštadienį turi grįžti iš Kinijos, artimiausiomis dienomis sušauks skubų vyriausybės posėdį. Jame ketinama per Konstitucinį teismą užprotestuoti neseniai priimtą Katalonijos įstatymą, leidžiantį surengti nepriklausomybės referendumą. Tikimasi, kad teismas suspenduos šį įstatymą ir atšauks balsavimą.

Ispanijos konstitucija neleidžia rengti referendumų dėl regionų suverenumo, jeigu juose dalyvautų ne visi šalies piliečiai. Pasak ekspertų, šalies Konstitucinis Teismas tokį balsavimą pripažins neteisėtu.

A.Masas užsiminė, jog užkirtus galimybę surengti referendumą, jis gali paskelbti pirmalaikius rinkimus, kurie prilygtų plebiscitui dėl nepriklausomybės.

“Esame atviri deryboms dėl referendumo sąlygų iki paskutinio momento”, – pabrėžė jis.

Tuo metu, kai A.Masas pakvietė surengti referendumą, šimtai nepriklausomybės šalininkų susirinko aikštėje priešais Katalonijos vyriausybės pastatą Barselonos centre. Daugelis jų vilkėjo regiono vėliavos spalvų marškinėlius su šūkiais už suverenumą arba mojavo vėliavomis, skanduodami “Nepriklausomybė!”

Minia prapliupo džiaugsmu, kai ant vieno pastato šalia tos aikštės buvo įjungtas elektroninis laikrodis, skaičiuojantis laiką, likusį iki referendumo pradžios.

“Šiandien reikia švęsti. Esame labai laimingi ir patenkinti, kad prezidentas Masas pakvietė surengti referendumą”, – sakė vienos nepriklausomybės šalininkų grupės, kuri pasisakydavo už referendumą pastaruosius trejus metus rengtose demonstracijose, lyderė Carme Forcadell (Karmė Forkadel).

Kitaip negu per plebiscitą Škotijoje, suverenumo šalininkams palankus balsavimo Katalonijoje rezultatas tiesiogiai nelemtų atsiskyrimo, bet A.Masas teigia, kad jis tuomet įgytų politinį mandatą derėtis dėl nepriklausomybės.

Per referendumą A.Masas nori užduoti katalonams du klausimus: ar jie mano, kad Katalonija turėtų būti valstybe, o jeigu taip – ar ji turėtų būti nepriklausoma.

Apklausos rodo, kad dauguma katalonų pritaria idėjai surengti referendumą, bet nepriklausomybės ir dabartinės padėties išsaugojimo šalininkų yra apylygiai. Nepriklausomybės karštinė blėsta, kai žmonėms užduodamas klausimas, ar jie rinktųsi nepriklausomą Kataloniją, prarastų narystę Europos Sąjungoje (ES), nes regionas buvo perspėtas, kad taip galėtų nutikti.

Referendumo klausimas pakurstė debatus, ar reikėtų priimti pataisas 1978 metais priimtoje Ispanijos konstitucijoje, pritaikant ją prie Katalonijos reikalavimų užtikrinti jai svaresnį vaidmenį, tačiau išsaugant iš 17 regionų sudarytos šalies vienybę. Separatistinės nuotaikos taip pat labai stiprios šiauriniame Baskijos regione.

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: