Dažnai dominuoja nuostata, jog elektroninis balsavimas (balsavimas internetu) yra pernelyg nesaugus, kad būtų taikomas svarbiose balsavimo procedūrose. Tačiau Estija, kuri pirmoji įsivedė internetinį balsavimą nacionaliniuose rinkimuose yra puikus pavyzdys to, kad elektroninis balsavimas gali teikti ne tik minusų, bet ir pliusų, sutaupyti brangų žmonių laiką. 2005 metais Estijos savivaldos rinkimuose internetu balsavo 1,9 proc., 2007 metais pralamento rinkimuose – 5,4 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. O 2015 metais – parlamento rinkimuose jau matome 30,5 proc. dalyvavusių rinkėjų, kas įrodo elektroninio balsavimo populiarumą.
Kalbant apie Lietuvą, ar jai būtų naudingas elektroninis balsavimas, vienas iš pranašumų būtų tas, jog tokia balsavimo galimybe pasinaudotų tie Lietuvos piliečiai, kurie yra emigravę. Juk viena iš svarbių mažėjančio rinkėjų aktyvumo priežasčių yra Lietuvos piliečių emigracija, o atlikus tyrimus išsiaiškinta, kad elektroninio balsavimo įvedimas gali padidinti rinkiminį aktyvumą apie 5–6 proc. Teisingumo ministerija skelbia, kad jos užsakymu atlikta apklausa atskleidė, jog balsavimui internetu pritaria beveik du trečdaliai Lietuvos gyventojų (65 proc.). Taip pat internetinio balsavimo įvedimas būtų patogus judėjimo negalią turintiems žmonėms, kurie šiuo metu turi teisę balsuoti namuose. Šiuo metu balsavimą internetu aktyviai palaiko 300 tūkst. neįgaliųjų interesams atstovaujančios organizacijos.
Vyrauja keistas požiūris, jog Lietuvoje balsavimas internetu nesulauktų tiek daug dėmesio kaip kitose šalyse, pavyzdžiui, Estijoje, nes lietuviai yra pripratę prie balsavimo tradiciniu būdu. Tačiau piliečių įtraukimas į aktualius valstybės gyvenimo klausimus gali būti vykdomas pasitelkiant informacinių ir komunikacinių technologijų taikymą, nes tai vienas sparčiausiai kintančių dalykų pasaulyje, tokiu būdu prisidedama ir prie modernėjančios valstybės statuso. Teisingumo ministro Juozo Bernatonio nuomone, elektroninis balsavimas taip pat paskatins žmones aktyviau dalyvauti rinkimuose: „Galvoju, kad pažangos neįmanoma sustabdyti, ir anksčiau ar vėliau tai bus Lietuvoje. Tai kodėl mums to nepadaryti dabar, kai matome, kad dalyvavimas rinkimuose nėra labai aktyvus? O tai reiškia, kad žmonių interesų atstovavimas irgi nėra adekvatus, kai žmonės nedalyvauja.“
Vienas iš elektroninio balsavimo minusų yra sunkiai išsprendžiamos saugumo problemos, o šių problemų sprendimui gali būti taikomos labai didelės išlaidos. Išskiriami pagrindiniai sunkumai, su kuriais dažniausiai susiduriama: ddos atakos (angl. dynamic denial of service), kurių metu išvedami iš rikiuotės pasirinkti tinklapiai ir kurie lieka nepasiekiami tam tikrą laiką, netikri tinklalapiai, duomenų išviliojimas iš naudotojų, įvairūs įsilaužimai į rinkimų sistemas, virusų platinimas, norint pakeisti rinkimų rezultatus. Pavyzdžiui, Estijoje, nepaisant pagyrų iš Estijos pareigūnų, kurie atsakingi už balsavimą internetu, kompiuterių saugumo ekspertai, kurie peržiūrėjo sistemą, pažėrė aštrios kritikos, jog bet kuri balsavimo sistema, kuri perduoda rinkimų biuletenius elektroniniu būdu, negali iki galo būti laikoma saugia. Ši kritika buvo prisiminta 2014 metų gegužę, kai nepriklausomų ekspertų komanda iš JAV, Suomijos ir Didžiosios Britanijos atskleidė tyrimo rezultatus, kuriuose buvo nurodoma, kad nesunku pažeisti sistemą, pakeisti rinkimų rezultatus, pašalinti bet kokius įrodymus apie jų buvimą sistemoje, jeigu jie galėtų instaliuoti virusines programas rinkiminiuose serveriuose. Šie nepriklausomi saugumo ekspertai paragino Estijos vyriausybę nutraukti balsavimą internetu, tačiau jų pastabas atmetė Estijos Internetinio Balsavimo komitetas.
Pasak politologo, Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Lauro Bielinio, balsavimas internetu leistų žmonėms aktyviau dalyvauti rinkimuose, tuo pačiu jis atmeta ir nepagrįstas politikų baimes: „Visose partijose yra daug politikų, manančių, kad įvedus elektroninį balsavimą balsai pasiskirstys kitaip, tad Seime susiformuos naujos politinės jėgos, kurios šiuo metu atsidūrusios užribyje. Vis dėlto Estijos praktika rodo, kad politinių jėgų balansas išlieka toks pats.“ Neseniai teisingumo ministras J. Bernatonis ir susisiekimo ministras R. Sinkevičius parengė įstatymų pakeitimo projektus, kuriuose siūloma visų lygių rinkimuose ir referendumuose įteisinti balsavimą internetu. Įstatymų pataisų sumanytojai J. Bernatonis ir R. Sinkevičius tikisi, kad elektroninis balsavimas bus įgyvendintas jau kitais metais vyksiančiuose savivaldos rinkimuose.
Taip pat skaitykite: Interneto „troliams“ Naujojoje Zelandijoje – dveji metai kalėjimo
