© Wikimedia Commons archyvo nuotr

Katalonijoje sekmadienį prasidėjo balsavimas regioniniuose rinkimuose, kurie vadinami svarbiausiais per Ispanijos pastarojo meto istoriją ir kuriuos, kaip rodo prognozės, turėtų laimėti separatistai, žadantys iki 2017 metų paskelbti regiono nepriklausomybę.

Rinkimų apylinkės Barselonoje darbą pradėjo apniukusį rytą, ant pastatų plevėsuojant raudonos ir geltonos spalvų Katalonijos vėliavoms. Iš viso regione, kur veikia beveik 2,7 tūkst. rinkimų apylinkių, balsuoti gali daugiau kaip 5,5 mln. iš 7,5 mln. Katalonijos gyventojų. Balsavietės užsidarys 20 val. vietos (21 val. Lietuvos) laiku.

Nepriklausomybės šalininkų aljansas, kuriam vadovauja regiono prezidentas Arturas Masas, pažadėjo siekti nepriklausomybės paskelbimo iki 2017 metų, jei užsitikrins daugumą regiono parlamente, net jei sugebės tai padaryti ir be daugumos balsų.

Ispanijos centrinė vyriausybė atsiskyrimą laiko nelegaliu ir ragina šalį išlikti vieningą, ketvirtai pagal dydį euro zonos ekonomikai atsigaunant po recesijos.

Madridas sako, kad Katalonija iškris iš Europos Sąjungos (ES) ir euro zonos, jei atsiskirs nuo Ispanijos.

“Katalonija sprendžia savo ateitį Europoje”, – sekmadienį skelbia antraštė pirmajame centro dešinės nacionalinio laikraščio “El Mundo” puslapyje.

“Ant kortos pastatyta Katalonijos ateitis”, – rašo katalonų dienraštis “La Vanguardia”.

Centro kairės nacionalinis “El Pais” savo pirmajame puslapyje šiuos rinkimus vadina istoriniais.

“ŠANSAS VISKĄ PAKEISTI”

Tokios asmenybės kaip mėgstamas buvęs futbolo komandos “Barcelona” treneris Pepas Guardiola (Pepas Gvardiola) ir dabartinis gynėjas Gerard’as Pique (Žeraras Pikė), remia nepriklausomybę.

“Be nepriklausomybės niekas nesikeis. Tai šansas viską pakeisti”, – sakė 29 metų Alexas Donate (Aleksas Donatė), kuris vidurinės klasės rajone Barselonoje balsavo už A.Maso sąrašą.

Pasak A.Donate, jo tėvai yra kilę ne iš Katalonijos ir balsuos “Ne”.

“Man labai patinka Ispanija, bet galvoju, kad nepriklausomybė mums bus gerai”, – pridūrė jis.

Tačiau 70-metė pensininkė Mireia Galobart (Mirėja Galobart), kuri vaikšto pasiramsčiuodama lazdele, nerimavo dėl finansinių ir ekonominių atsiskyrimo aspektų.

“Dabar ne laikas atsiskirti”, – sakė ji.

Ispanijos vyriausybė perspėjo, kad Katalonijoje gali įsiviešpatauti finansinis chaosas, jeigu ji atsiskirs.

“Jei jie liausis mokėję mūsų pensijas, tai paveiks mane, – sakė M.Galobart. – Galvoju, kad Katalonija galėtų likti su Ispanija, bet turėti autonomiškesnę vyriausybę”.

Nacionalistai savitą kalbą ir kultūrines tradicijas turinčioje Katalonijoje skundžiasi, kad iš Madrido gauna mažiau, nei sumoka mokesčių.

Separatistiniai reikalavimai suintensyvėjo pastaraisiais ekonominės krizės metais.

A.Masas nori, kad Katalonija pasektų Škotijos bei Kvebeko Kanadoje pavyzdžiu ir surengtų balsavimą dėl nepriklausomybės, nors abiejuose minėtuose regionuose dauguma rinkėjų atmetė atsiskyrimą.

Kadangi Madridas blokavo A.Maso pastangas surengti tiesioginį referendumą, jis šio sekmadienio rinkimus į regiono parlamentą vaizduoja kaip netiesioginį balsavimą dėl atsiskyrimo.

GRĄŽINTI PRIE “NORMALUMO”

Madridas šiame ginče užsitikrino paramą iš tokių pasaulio lyderių, kaip JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) ir britų ministras pirmininkas Davidas Cameronas (Deividas Kameronas), kurie reiškė pritarimą Ispanijos vienybei.

Barselonoje užbaigdamas savo rinkimų kampaniją A.Masas šalininkams tvirtino, kad šie rinkimai “nuves prie laisvės”.

“Tai istorinė diena”, – šaukė jis.

Tuo tarpu Ispanijos premjeras Mariano Rajoy (Marianas Rachojus) ragino rinkėjus grąžinti Kataloniją prie “normalumo” po trejus metus augusios separatistinės įtampos.

“Yra dauguma katalonų, kurie myli savo tautą ir myli savo žemę, ir nenori matyti jos amputuojamos nuo Ispanijos ir nuo Europos”, – sakė jis šalininkams.

Prieš sekmadienio rinkimus atliktos apklausos rodė, kad konservatyvus A.Masas ir jo kairiojo sparno sąjungininkai iš sąrašo “Drauge už “Taip”, gali laimėti daugumą iš 135 vietų parlamente ir beveik pusę bendrai visų balsų.

Tačiau tam jiems gali prireikti susitarimo su antikapitalistiniu judėjimu CUP, nuo kurio gali priklausyti jėgų pasiskirstymas.

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: