Rugpjūčio 24 dieną į Kauną atvyko Aplinkos ministerijos viceministras Stanislovas Šriūbėnas su ekspertų delegacija. Kartu su miesto meru Rimantu Mikaičiu, renovacijos klausimus kuruojančiu administracijos direktoriaus pavaduotoju Ramūnu Gataučiu, Būsto urbanistinės plėtros agentūros (BUPA) ir UAB „Miesto renovacija“ atstovais jie aplankė tris kvartalus, kuriuose jau yra renovuota po namą. Šie kvartalai pretenduoja tapti pirmaisiais Lietuvoje kvartalinio renovavimo pavyzdžiais.
Kvartalinio renovavimo principas – modernizuoti ne tik namus, bet ir kiemus – šilumos, vandens tiekimo vamzdynus, sutvarkyti parkavimą šalia namų, apšvietimą, vaikų žaidimo aikšteles, želdinius ir įvažas.
„Šiandien bandome žengti antrą žingsnį – renovuoti kvartalą. Kvartalų atrankos procesas nėra baigtas, tiesiog viskas atsiremia į gyventojų valią. Turime tris kvartalus – K. Škirpos, P. Lukšio gatvėse bei Pramonės prospekte. Aktyvių bendruomenių dėka kreipsime savo pajėgas būtent čia“, – stovėdamas šalia renovuoto daugiabučio K.Škirpos gatvėje sakė Ramūnas Gatautis.
Čia, renovavus 1978 metų statybos namą, gyventojai per sezoną moka beveik 30 proc. mažiau už šildymą, nei iki tol. Nors renovacija dar pilnai čia ir nebaigta – neapšiltinti pamatai – vienas butas per sezoną sutaupo apie 700 litų. Pabaigus renovaciją, ši suma turėtų dar padidėti.
Antrasis kvartalas Lukšio gatvėje ir 12-ojo namo bendruomenės pirmininkas po atliktos renovacijos sutaupo apie 30 proc. energijos vandeniui šildyti bei 50 proc. mažiau moka už šilumą. Pasak jo, ne tik pagerėjo gyvenimo patogumas, sumažėjo išlaidos mokesčiams, bet ir didelį moralinį pasitenkinimą teikia naujas pastato rūbas. Melsvai gelsvas pastatas išsiskiria iš pilkų savo giminaičių.
Kauno mero aplankytas trečiasis namas nuo kitų dviejų skyrėsi ventiliuojamu fasadu, kuris kainuoja brangiau nei įprastas, tačiau yra ilgaamžiškesnis ir nesudaro galimybės kauptis drėgmei. Šios bendrijos pirmininkas taip pat džiaugėsi, kad buvo nuspręsta renovuoti namą – po kapitalinio remonto ne tik pagerėjo gyvenimo kokybė, tačiau ir būsto vertė tokiame name išaugo apie 20 proc.
„Dėkoju bendrijų pirmininkams ir noriu paskatinti kitus žmones taip pat kurti bendrijas – šiame procese savivaldybė tikrai padės. Labai norėčiau, kad aktyvių bendrijų pavyzdys užkrėstų ir kitus žmones“, – po ekskursijos Kauno savivaldybėje surengtame rezultatų aptarime sakė Kauno miesto meras Rimantas Mikaitis.
Pasak Ramūno Gataučio, daugeliui gyventojų nerimą kelia tokie klausimai, kaip inžinerinių tinklų keitimas, kuris įeina į kvartalinio renovavimo modelį. Administracijos direktoriaus pavaduotojas pabrėžė, kad juos turės pakeisti patys savininkai – įmonės, kurioms jie priklauso. Gyventojams tiesiogiai mokėti už juos nereikės.
Aplinkos viceministras Stanislovas Šriūbėnas sveikino kauniečių idėją ir pabrėžė, kad Aplinkos ministerija tikrai ras pinigų pilotinio projekto startui. Viceministras paskatino ir socialiai remtinus asmenis nebijoti renovacijos, nes jiems valstybė visikai kompensuoja renovacijos išlaidas, patiems tereikia susitvarkyti reikalingus dokumentus.
Šiuo metu vidutinis sovietinio tipo statybos namų amžiaus vidurkis – per 40 metų,, daugiau nei 82 proc. Kauno miesto daugiabučių reikalinga renovacija. Tyrimais įrodyta, kad renovuoto daugiabučio gyventojai moka per pus mažiau už šiluminę energiją, nei nerenovuoto.
