Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikoje sausio pabaigoje du kraujagyslių chirurgai- dr. Donatas Inčiūra ir Tadas Danilevičius atliko pirmą vidinės miego arterijos ekstrakranijinės dalies didelės (gigantinės) aneurizmos operaciją Kauno mieste. Operacijos metu pavyko pilnai pašalinti aneurizmos maišą nepažeidžiant šalia esančių nervų, o vidinės miego arterijos vientisumą atstatyti susiuvant arterijos galus. Pacientė dešimtą parą po operacijos išvyko ambulatoriniam gydymui be nusiskundimų ar neurologinių simptomų.
Vidinės miego arterijų ekstrakranijinės dalies aneurizmos yra retos. Dažniausia aneurizmų atsiradimo priežastis yra aterosklerozė. Taip pat būna mikozinių ir netikrųjų aneurizmų dėl arterijos sienelės infekcijos, traumos ar po vidinės miego arterijos endarterektomijos. Negydomos miego arterijų aneurizmos vis didėja, o susidariusiame aneurizmos maiše pradeda kauptis pasieniniai trombai, kurie gali nukeliauti į smegenų arterijas, sukeldami insultą. Smegenų kraujotakos nepakankamumo simptomai pasireiškia apie 60% ligonių, sergančių vidinės miego arterijos ekstrakranijinėmis aneurizmomis. Didėjančios vidinės miego arterijų aneurizmos gali spausti galvos nervus, sukeldamos jų spaudimo simptomus, taip pat jos gali plyšti.
Sergantieji vidinės miego arterijos aneurizmomis dažniausiai skundžiasi pulsuojančiu dariniu kakle, galvos skausmais, plintančiais į akiduobę, kaklo tempimo jausmu. Kai kuriems ligoniams pasunkėja rijimas, atsiranda smegenų išemijos simptomai. Kakle įprastai čiuopiamas pulsuojantis tumoras. Vidinės miego arterijos aneurizmoms diagnozuoti naudojamas ultragarsinis, kompiuterinė tomografija, magnetinis rezonansas ir angiografinis tyrimai.
Vidinės miego arterijų ekstrakranijinės dalies aneurizmos dažniausiai gydomos chirurginiu būdu. Operacijos metu siekiama pašalinti aneurizmą, nepažeidžiant šalia einančių periferinių nervų ir atstatyti kraujotaką vidinėje miego arterijoje. Sunkiausia būna operuoti pacientus, turinčius didelę (gigantinę) vidinės miego arterijos ekstrakranijinės dalies aneurizmą, nes pati aneurizma užima visą erdvę, kurioje chirurgas turi dirbti. Retais atvejais galima atlikti aneurizmos endovaskulinį protezavimą ir taip išsaugoti smegenų kraujotaką. Jei aneurizma gigantinė ir pereinanti į kaukolės ertmę, tada jos neįmanoma pašalinti chirurgiškai ir yra neįmanomas endovaskulinis protezavimas, tada bandoma užtrombuoti aneurizmą endovaskuliariai ar perrišti vidinę miego arteriją būdu, o kraujotaką atstatyti apeinamąja ekstraintrakranijine arterine jungtimi.
Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinika yra viena pagrindinių Europoje kraujagyslių chirurgijos centrų, kurioje jau dešimtmetį sėkmingai atliekamos sudėtingos kompleksinės miego arterijų ir širdies operacijos.
Eglė Žemaitienė
