Lapkričio 20 d. (penktadienį) 16 val. galerijoje “Aukso pjūvis” (adresas: Verslo lyderių centras (BLC), K. Donelaičio g. 62/ V. Putvinskio g. 53, Kaunas) vyks menininko iš Anglijos Henrio Tietzsch- Tyler’io tapybos parodos “Slenksčiai” pristatymas, kuriame dalyvaus autorius ir prof. Raminta Lampsatytė, atvyksianti iš Berlyno. Po to visus lankytojus maloniai kviečiame į Nacionalinį M. K. Čiurlionio muziejų (adresas: V. Putvinskio g. 55, Kaunas), kur 17 val. prasidės koncertas, skirtas muzikės Grażynos Bacewicz 100-osioms gimimo metinėms paminėti.
G. Bacewicz tėvas – XX a. pradžios lietuvių kompozitorius ir chorvedys Vincas Bacevičius, 1899–1923 dėstytojavęs Varšuvoje. Jis buvo pirmuoju, vėliau Lenkijoje garsia tapusios smuikininkės mokytoju. 1928 – 1932 G. Bacewicz studijavo Varšuvos konservatorijoje, ją baigusi tęsė studijas Paryžiuje. Grįžusi į Lenkiją kūrė smuiko kompozicijas, II-ojo Pasaulinio karo metais Varšuvoje rengė slaptus koncertus.
Programoje skambės F. Chopin, A. Radziwiłł, G. Bacewicz, K. Szymanowski, K. V. Banaičio, S. Moniuszko ir W. Żeleński kūryba. Dalyvauja: prof. dr. Raminta Lampsatytė (fortepijonas, Berlynas), Anna Filimowska-Wolfinger (sopranas, Krokuva). Įėjimas su muziejaus bilietu.
Henry Tietzsch-Tyler tapybos paroda “Slenksčiai”
Atsigręžęs į praėjusio šimtmečio Vokietijos ir savo šeimos istoriją, anglų – vokiečių kilmės menininkas Henry Tietzsch – Tyleris nagrinėja istorinės atminties paveldėjimo ir užmaršties temas. Mamos pasakojimai, vaikystės prisiminimai, skaityti holokausto liudininkų memuarai- tai dalis menininko kūrybą formavusių veiksnių. Amerikiečių antropologė Marianne Hirsch šį procesą pavadino „postatmintimi“ („post memory“), kai jaunesnioji karta auga veikiama traumuotos vyresniosios kartos patirties, kuri negali būti nei iki galo suprasta, nei atkurta. Atmintis, represijos, kaltės jausmas – tai selektyvus suvokimas. Pasak menininko, mamos pasakojimai jai pačiai buvo būtini kaip jungiamoji grandis su prarasta skausminga praeitimi, bet kartu tai buvo savotiška prisiminimų atranka bandant išvengti probleminių klausimų apie nacistinės Vokietijos piliečių pareigas ir atsakomybę holokausto metu. Praeities įvykių grandinė žmogaus atmintyje nuolat modifikuojama, todėl kinta žmogaus santykis su istorija. Toks istorijos ir atminties dialogas nagrinėjamas H. Tietzsch- Tylerio tapyboje, kai dažų sluoksnis užkloja sluoksnį, tarsi kelios skirtingos tiesos, bet niekada kaip visuma. Jo drobėms būdingas asketiškas minimalizmas – niūrių vaikystėje matytų peizažų su besimėtančiomis nuolaužomis, piktžolėmis apaugusiais griuvėsiais (tokių galima rasti Berlyne ir dabar) refleksijos, pilkų, žalių, rudų ar tiesiog purvinų tonų paletė, primenanti pilkus Šiaurės Anglijos miestus, kur prieglobstį nuo karo rado menininko šeima. Jo tapyba bando apčiuopti tai, kas slypi užmaršties arba to, kas liko nepasakyta, erdvėje, tai, kas išslysta iš regėjimo lauko, tarsi nematomas intervalas, pauzė ar slenkstis. Menininko kūryba bando prakalbinti praeitį ir atmintį, žmogaus patirtį, kai lieki be namų, be šaknų, orientacijos ir tapatybės.
Henry Tietzsch- Tyleris (g. 1955 m.) studijavo tapybą Anglijoje, Wrexhamo meno koledže, Šefildo Hallam universitete, Leeds universitete. Šiuo metu jis gyvena ir kuria Šefilde bei Berlyne. Menininkas yra surengęs personalines parodas ir dalyvavęs grupinėse parodose Vokietijoje, Anglijoje, Čekijoje, Olandijoje, gavęs daugiau nei dešimtį specialių stipendijų (tarp jų- Britų Tarybos apdovanojimas) už kūrybines idėjas. Tai pirmoji jo personalinė paroda Lietuvoje. Paroda tęsis iki gruodžio 3 dienos.
