Teismų posėdžiai nuo liepos mėnesio bus įrašinėjami garso įranga. Tai leis užtikrinti didesnį teismų posėdžių viešumą, užkirsti kelią galimiems teismo proceso pažeidimams bei garantuoti protokolų tikslumą.
Šiuo metu teismuose visą posėdžio eigą fiksuoja posėdžių sekretoriai, protokoluodami jį ranka. Tačiau vien rašytiniai protokolai nepakankamai užtikrina teismo posėdžio viešumą ir skaidrumą, neretai dėl protokolų tikslumo kyla ginčų. Fiksuojant visą posėdžio eigą garso įrašymo įranga, šių problemų pavyktų išvengti.
Įrašinėti teismo posėdžius pareiga atsiras nuo š. m. liepos 1 d., įsigaliojus Teismų įstatymo pakeitimams. Teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus teigimu, daromi garso įrašai leis tiksliai užfiksuoti visą teismo posėdžio eigą ir esant poreikiui jo pagalba atlikti teismo posėdžio administracinę kontrolę. „Garso įrašai padidins teismo posėdžių skaidrumą, leis lengviau išspręsti ginčus dėl iškilusių neaiškumų, paprasčiau kontroliuoti teismų darbą bei kartu užtikrinti geresnę jo kokybę. Iki kitų metų garso įrašai bus naudojami kaip papildoma protokolavimo priemonė. Jei tam pritars Seimas, nuo sausio mėnesio garso įrašai rašytinius protokolus pakeis tuose teismuose, kurie tam bus pasirengę, o po metų prie tokios praktikos turėtų palaipsniui pereiti ir visi teismai. Tai leis efektyviau organizuoti teismų darbą bei užtikrinti maksimalų tikslumą fiksuojant posėdžių eigą“, – sako R. Šimašius.
Kol kas garso įrašas nebus bylos sudėtinė dalis. Kaip šie garso įrašai turės būti saugomi ir naudojami, Nacionalinė teismų administracija iki liepos 1 d. informuos teismus, kurie pagal rekomendacinio pobūdžio taisykles pasitvirtins detalias tvarkas.
Teisingumo ministerija, atsakinga už teismų materialinio turto pirkimą, aprūpins teismus visa reikiama garso įrašymo įranga ir įrašų saugojimo įrenginiais. Šiuo metu jau pasirašyta sutartis dėl 680 mobilios įrašymo įrangos aparatų pirkimo – tiek, kiek yra teismo posėdžių sekretorių, taip pat baigiamos sutarties pasirašymo procedūros dėl garso įrašų saugojimo įrangos.
Viso šiam Įstatymo reikalavimui užtikrinti bus skirta kiek daugiau nei 700 tūkst. litų (garso įrašymo įrenginiai, jų testavimas, garso įrašų saugojimo įranga), vietoj metų pradžioje biudžete šiam tikslui planuotų 2 mln. litų sumos. Renkantis, kokia įranga turėtų būti perkama teismo posėdžiams fiksuoti buvo svarstomi keli variantai – diegti stacionarias garso įrašymo sistemas visų teismų posėdžių salėse, įrengti tokią įrangą tik naujuose teismų pastatuose arba pirkti mobilius garso įrašymo įrenginius.
Optimalaus sprendimo ieškojusi darbo grupė, įvertinusi tiek finansines, tiek technines galimybes, nustatė, kad pirmąsias dvi alternatyvas užtruktų įgyvendinti net keletą metų, o investicijos siektų apytiksliai 15 tūkst. litų vienai teismo salei, t.y. net iki 10 mln. litų visiems teismams. Be to, ne visuose teismuose stacionarią įrangą būtų galima įrengti dėl techninių galimybių (apie 30 proc. teismų pastatų neatitinka jiems keliamų funkcinių reikalavimų), taip pat nebūtų įmanoma užtikrinti posėdžių, vykstančių ne posėdžių salėse, įrašymo galimybių.
Teisingumo ministerijos nupirkta mobili garso įrašymo įranga leis lanksčiai ir patogiai ją pritaikyti, be to gerokai sutaupyti biudžeto lėšų, kurios galės būti skirtos kitoms teismų materialinėms reikmėms užtikrinti. Jei ateityje bus nuspręsta įdiegti modernesnes sistemas, dabartiniai diktofonai bus kaip rezervinė priemonė gedimų ar kitų įrangos sutrikimų atvejais. Visa garso įrašymo įranga teismus turėtų pasiekti iki Įstatymo įsigaliojimo dienos.
LR Teisingumo ministerijos informacija
