Dar šių metų sausio pradžioje Kazachstane vyko didžiuliai neramumai, kurių palyginti stabili postsovietinė šalis dar nebuvo mačiusi. Prasidėję nuo gyventojų protestų jie virto riaušėmis ir visuotine anarchija – buvo plėšiamos ir naikinamos parduotuvės, bankai, užimami valstybei reikšmingi pastatai, žuvo mažiausiai 164 protestuotojai. Kaip teigia žiniasklaida, viskas prasidėjo nuo išaugusių dujų kainų (dujos yra pagrindinis Kazachstano kuras), tačiau netrukus protestuojojai pradėjo reikalauti valdžios atsistatydinti ir protestai įgijo politinį atspalvį. Gatvėse skambėjo šūkis „senį lauk“. Omenyje turimas buvęs Kazachstano prezidentas Nursultanas Nazarbajevas, kuris valdė šalį 1989–2019 m., o vėliau perdavė valdžią didelės politinės įtakos neturinčiam Kasimui-Jomartui Tokajevui, pats likdamas kituose įtakinguose postuose. Nursultanas Nazarbajevas yra pagarsėjęs dideliais savo ir savo šeimos turtais.
Dinarai Kulibajevai, antrajai Narzarbajevo dukteriai, ir jos vyrui Timurui Kulibajevui priklauso didžioji dalis Halyk banko – Kazachstano didžiausio skolintojo – akcijų. Jų vertė siekia apie 2.8 mlrd. JAV dolerių. Pasak „Forbes“ žurnalo, viso jų turimo turto vertė yra 5.8 mlrd. JAV dolerių, taigi tai turtingiausia šeima visame Kazachstane.
Kairatas Boranbajevas, Nazarbajevo anūko Aisultano uošvis, turi komercinio nekilnojamojo turto, jam priklauso „McDonald’s“ frančizė Kazachstane ir Baltarusijoje, esama jo interesų kituose sektoriuose.
Bulatas Utemuratovas, buvęs Nazarbajevo padėjėjas, yra suinteresuotas statybų sektoriumi, bankininkyste ir telekomunikacijomis. Pasak „Forbes“, jis turi tarptautinio prekybos milžino „Glencore“ akcijų ir iš dalies valdo JK Haileiburio mokyklą Kazachstane.
„The Times“ nustatė, kad Nazarbajevo vyriausiajai dukrai Darigai Nazarbajevai ir jos sūnui Nuraliui Alijevui JK priklauso turto už 140 mln. svarų strelingų, įskaitant ir Beikerio gatvės namą, kuriame gyveno fikcinis veikėjas Šerlokas Holmsas. 2020 m. Jungtinės Karalystės nacionalinė nusikaltimų agentūra kreipėsi į teismą siekdama konfiskuoti tris jų namus, vertus 80 mln. JAV dolerių, tačiau Nazarbajeva su sūnumi laimėjo bylą. Ji tvirtino, kad jos turtas yra teisėta sėkmingo verslo išdava.
Per paskutinius dvidešimt metų Nazarbajevo šeimos nariai ir giminaičiai įsigijo prabangaus nekilnojamojo turto už 785 mln. JAV dolerių šešiose valstybėse nuo Europos iki JAV: prie prestižinių ežerų, tarp Manhatano dangoraižių, aristokratiškuose Londono priemiesčiuose, skaidriais vandenimis garsėjančioje Kosta Bravoje, taip pat didžiulių dvarų Prancūzijoje, Šveicarijoje, Čekijoje.
Savaime suprantama, Nazarbajevų šeima turi nekilnojamjo turto ne tik užsienyje, tačiau ir pačiame Kazachstane. 2001 m. buvo pranešta, kad netoli Almatijos miesto buvo planuojama statyti rekreacinį parką. Valdžia numatė 61 hektarą žemės ir žadėjo parką pavadinti „XXI amžiumi“. Galiausiai statybos truko dešimt metų ir 2011 m. buvo atidarytas Pirmojo Kazachstano Respublikos prezidento parkas. „Radio Free Europe / Radio Liberty“ tyrimas atskleidė, kad netoli parko esanti 135 hektarų teritorija priklauso Nazarbajevui ir jo šeimai.
Ši žemė, beveik dvigubai didesnė už patį parką, driekiasi paslėpta už aukštų tvorų ir medžių, padalinta į dalis. Kai kur stovi prabangūs dvarai su šalia įrengtomis aikštelėmis sraigtasparniams nusileisti, vasariniais nameliais ir vaikų žaidimo aikštelėmis. Kai kurie plotai dar neįrengti. Kadastro duomenimis, nekilnojamasis turtas šioje žemėje priklauso Nazarbajevui, jo trims dukterims, kitiems šeimos nariams arba nuosavybės teisė užregistruota įvairių įmonių vardu, kurios taip pat susijusios su Nazarbajevu ir jo šeima. Nėra aišku, kaip visa ši žemė, kuri anksčiau priklausė valstybei, tapo privačia jų nuosavybe – nėra jokios oficialios informacijos apie tai.
Maža to, Nazarbajevas kaip pretekstu naudojasi labdaringa veikla, kad galėtų valdyti bent 8 mlrd. JAV dolerių vertės turtą – prabangius viešbučius, gamyklas, sandėlius, bankus, televizijos kanalus, prekybos centrus, golfo aikštyną, milijonus kainuojantį lėktuvą, milijardus grynųjų pinigų ir kt. Nors visa ši nuosavybė jam ir nepriklauso, tačiau tai jo įkurtų labdaringų organizacijų dalis, todėl ją jis gali laisvai kontroliuoti. Jis priima galutinius sprendimus, ką su ja daryti. Organizacijos neprivalo skelbti metinių ataskaitų, taigi dalis turto yra įslaptinta, niekas nežino, kur leidžiami visi šie milijardai, nėra skaidrumo.
Kodėl buvęs Kazachstano prezidentas nėra baudžiamas už šiuos nusikaltinumus? Jis pats išleido sau palankų įstatymą, kuris vadinasi Pirmojo Kazachstano Respublikos prezideto – tautos vedlio – įstatymas. Jis Nazerbajevui suteikia visišką teisinį imunitetą. Remiantis šiuo įstatymu, pirmasis prezidentas negali būti sulaikytas, tardomas, apieškomas, jam negali būti skiriamos jokios kardomosios priemonės. Tai galioja visai privačiai pirmojo prezidento nuosavybei, disponuojamiems dokumentams, susirašinėjimams, įmonėms. Šeimos nariai ne išimtis.
Šalis nuo pat 1990 m., kai Kazachstanas atgavo nepriklausomybę ir į valdžią atėjo Nursultanas Nazarbajevas, kenčia nuo didelio masto korupcijos ir nelygybės. Nors Kazachstanas turi daug gamtinių išteklių, dėl kurių, pasak gyventojų, jie galėtų gyventi kaip Jungtiniuose Arabų Emyratuose, eiliniai žmonės gauna nedaug naudos iš jų žemės išgautų turtų, kadangi didžioji dalis atitenka keliems oligarchams, įskaitant ir patį Nazrbajevą, jo šeimą ir kitus jo aplinkos žmones.
