Neįprasti paradoksai vyrauja Tinos Blondell kūryboje – jokio pop kultūros prieskonio visiškai kasdieniškuose ir šiuolaikiniuose vaizduose. Tinos Blondell kuriami vaizdai yra netikėti, kontrastingi, tačiau dažniausiai turi naratyvą.
Paklausus menininkės kas ją įkvepia dirbti, ji išskiria tris dalykus – amerikiečiai, artimos aplinkos žmonės ir Minesotos gyventojai. Pasak Tinos Blondell sunkiausia 30 metų trunkančioje karjeroje buvo būti tik tapytoja, ypač tada, kai ji nebuvo populiari.
Tina Blondell gimė 1953 metais amerikiečio ir austrės šeimoje, Zalcburge. Motina nuo mažų dienų skatino Tinos domėjimąsi menu. Tėvas pasiūlė dukrai tapybą, o kelionės su tėvais po Europą supažindino Tiną su menu iš arčiau. Mergaitė savarankiškai pradėjo lankyti privačias meno pamokas, vėliau lankė dailės būrelį.
Lemtingas pokytis, kaip menininkei, įvyko po tiesioginio prisilietimo su menu Italijoje, konkrečiai su Caravaggio darbu, vaizduojančiu dramą, taip pat didelę įtaką turėjo Artemisia Gentileschi, kuri buvo žymi kaip moteris menininkė tapanti išskirtinai įdomius paveikslus. Taip pat Tinos Blondell įtakai turėjo Goya ir Francis Bacon, šių menininkų darbai požiūriu į žmogų ir emocijomis panašūs. Dailininkė taip pat žavisi ornamentais išsiskiriančiu Gustavu Klimtu. Blondell jungia techniką ir naratyvą, ji kuria žinutes iš istorijos ir tai neabejotinai sukuria šiuolaikišmuko įspūdį.
Devyniasdešimtaisiais Blondell apsigyvena Minesotoje, JAV. Ten sukuria „Civilizacijos lopšį“, tai yra trylikos paveikslų serija kuriuose vaizduojamas kiaušinis ir moters kūnas, darbuose yra atskleidžiama vaisingumo ir moters gyvenimo meditacija. Serija apima senovę ir modernumą, pradedant senoviniais kultūrų simboliais baigiant Rytų Europos tradicija – geometrinėmis figūromis spalvinti Velykų kiaušinius.
1996 Blondell kūryboje prasideda naujas tarpsnis, kuriame ji akvarele tapo autoportretus. Tai asmeninį ir viešą gyvenimą atspindintis projektas, kuris baigiasi moters kūno vaizdavimu, ant odos piešiami ornamentai, oda simbolizuoja skausmą ir transformaciją. Sudėtingi vaizdiniai – simboliai, Biblijiniai motyvai, mitai nutapyti akvarele sustiprina patiriamą pažeidžiamumo ir grožio galios konfrontaciją.
2000 metais Blondell susipažįsta su aliejine tapymo technika. Jos dabartiniai darbai vaizduoja šiuolaikinę moterį iš praeities, folklorinės ir mitologinės perspektyvos. Bendra darbų gija yra susitelkimas į šviesius ir tamsius elementus. Italų menininkai Blondell laiko vaiku, kurio vaizduotė išsivystė Italijoje.
Blondell yra surengusi ne vieną parodą iš kurių asmeninės vyko Fraser galerijoje Vašingtoje ir Shelly Holzemer, Mineapolyje. Jos darbų yra įsigiję ir privatūs meno kolekcionieriai ir viešosios įstaigos – Mineapolio menų institutas ir Weismano meno muziejus. Pati tapytoja tarp savo pasiekimų įvardija ir gretinimą su Gustavu Klimtu.
Taip pat skaitykite: Julija Goyd – pasaulio atspindys, persmelktas jausmingų – erotinių impulsų (N-18)
