Televizijos erialo "Dexter" plakato fragmentas

Dažnai susiduriame su kino filmais paremtais knygomis, tačiau nustebtumėte sužinoję, kiek daug visame pasaulyje garsių serialų taip pat yra knygų ekranizacijos.

Nors ir įvykių tėkmę serialų kūrėjai eigoje pakeičia kita linkme, tačiau pagrindinė istorijos esmė visuomet išliks išsaugota jų įkvėpimu tapusiose knygose. Neretai tenka pripažinti, kad ekranizacija nei iš tolo neprilygsta knygai, tačiau galime rasti ir išimčių, todėl pristatome jums dešimt geriausių, knygomis paremtų serialų.

10. Deksteris (Dexter)

Deksteris yra kriminalistikos ekspertas, kurio specializacija – kraujo dėmės. Iš pirmo žvilgsnio Deksteris atrodo normalus žmogelis, gal net pernelyg normalus – turi merginą Ritą, mielai bendrauja su kolegomis, palaiko puikius santykius su seserimi Debra, jauna policijos pareigūne, neseniai perkelta dirbti į Žmogžudysčių skyrių. Jį supa tiek žmonių, jis taip užsiėmęs, kad, pamanytum, jog jis niekam kitam nebeturi laiko. Tačiau Deksteris turi paslaptį – atėjus nakčiai, jis vykdo teisingumą tiems, kurie nuo jo išsisuko. Deksterį Morganą, trejų metų našlaitį su kraupia paslaptimi, įsivaikina policijos pareigūnas. Jis pastebi Deksterio polinkį žudyti, tad nukreipia jo siaubingą aistrą konstruktyvia linkme – žudyti tuos žiaurius nusikaltėlius, kurie išvengė teisingumo.

Deksteris nežudo atsitiktinių aukų, o tik tas, kurių kalte neabejoja. Jis mano, kad toks kraujo troškimas kyla iš jo vaikystės, mat vaikas matė, kaip nužudė jo motiną. Suvaidindamas netikras emocijas, Deksteris išlieka nepastebėtas. Tik seržantas Džeimsas Douksas įsitikinęs, kad Deksteris kažką slepia. Kiekvienoje serijoje Deksteris vis daugiau sužino apie save ir savo likimą. Pirmas serialo sezonas didžiąja dalimi buvo paremtas iš Pietų Floridos kilusio rašytojo Jeff Lindsay romano „Darkly Dreaming Dexter“ motyvais. Tuo tarpu vėlesnių sezonų siužeto plotmė rutuliojasi nepriklausomai nuo romanų serijos.

9. Slaptas Prostitutės Dienoraštis (Secret diary of a call girl)

Britų serialas „Secret Diary of a Call Girl“, sukurtas remiantis skandalingu romanu „Belle De Jour – Diary Of A London Call Girl“, atrodo tyčia taip sukonstruotas, kad visi pasaulio vojeristai ir paskalų nešiotojos tiesiog negalėtų atsitraukti nuo judančių paveikslėlių. Šioje istorijoje viskas sukasi apie pagrindinę veikėją Haną (Billie Piper), kuri oficialiai aplinkiniams prisistato kaip sekretorė, dirbanti solidžioje advokatų kontoroje. Tačiau tikri Hanos klientai ją geriau pažįstą kaip aukštos klasės palydovę prisidengusią žaismingu Belos slapyvardžiu. Ne Hana, o Bela daro įvairiausius purvinus dalykus, nuo kurių didesnio jautrumo akys gali nepataisomai parausti, o liežuvis neapsiversti pasakojant draugams vakar regėtą serialo dalį. Serialas tikrai ne vaikams, tačiau kokybės ir profesionalumo kriterijai jame išlaikyti pačiame aukščiausiame lygmenyje. Britiškas humoras liejasi per kraštus, scena veją sceną, nuotykis nuotykį. Žodis „tabu“ serialo kūrėjams tiesiog neegzistuoja. Tai reginys dėl kurio išties verta gaišti vakarus prie magiškos dėžutės.

8. Jaunojo Daktaro Užrašai (A Young Doctor‘s Notebook)

Šviežumu ir Britiškumu alsuojanti Meistro ir Margaritos kūrėjo M. Bulgakovo kūrybos interpretacija pasitelkiant itin aukšto lygio aktorių kolektyvą – jaunąjį Harį Poterį (Daniel Radcliffe) ir charizmatišką madmen‘ą (Jon Hamm), kviečia į pasiutusią, kiek pakvaišusią jauno daktaro kelionę jo gyvenimo labirintais, kurį lydi juodasis humoras, tragedijos ir nesusipratimai.

Kaip ir Čechovas, prieš tapdamas rašytoju M. Bulgakovas dirbo nedidelėje kaimo ligoninėje gydytoju, tad „Jaunojo daktaro užrašai“, tarsi jo memuarai pagražinti sutirštintomis spalvomis. Kad ir kaip bebūtų tai trumpų pasakojimų rinkinys, kuriuo remiantis plačiajai auditorijai buvo pristatytas naujas, šmaikštus ir desperatiškumu alsuojantis serialas “Jaunojo Daktaro užrašai”, kuris tikrai labai skiriasi nuo to, ką šiuo metu matome televizijoje. Tai įdomus, keistas, šiurkščiai juokingas televizijos serialas, kuriame netrūksta dramos ir komiškų situacijų. Puikus aktorių darbas, XX amžiaus pradžios atmosfera ir originalios kūrėjų idėjos išties sukuria efektingą reginį, kurį su malonumu galima žiūrėti gūdžiais žiemos vakarais.

7. Oranžinė – tai nauja juoda (Orange is the New Black)

Tai kiek keistas, tačiau šmaikštus ir jausmingas serialas, kuris pristato kiek neįprastą televizijos ekranams moterų kalėjimo portretą su pikantiška moteriškos meilės gaida. Fizinės agresijos čia reikia itin gerai paieškoti, tačiau kitokio žiaurumo  ar psichologinio spaudimo yra per akis. Juolab čia kaip ir visur vyrauja savos taisyklės, o jų nesilaikantiems – skaudžios pasekmės. Pasiųsta atlikti bausmės į Litchfield‘o pataisos namus dėl prieš dešimtmetį atlikto nusikaltimo pagrindinė serialo herojė susiduria ne tik su adaptacijos ar patyčių problema. Ją čia pasitinka badas, persekiojimas ir seksualinis priekabiavimas. Įviliota į nešvarius savo buvusios merginos darbelius, Piper  dabar turi atlikti bausmę šaltoje ir neviltį varančioje kalėjimo kameroje. Serialas „Orange is the New Black“ remiasi tokio paties pavadinimo Piper Kerman atsiminimų knyga. Serialo herojės ir knygos autorės biografijos praktiškai identiškos. Serialas puikiai ir kruopščiai apgalvotas, kiekviena detalė nušlifuota ir žėri it auksas pelenuose. Jei jums nesvetimas subtilus humoras, kurį perveria skaudūs išgyvenimai, šis serialas tikrai bus puikus kompanionas lydintis jus ilgais žiemos vakarais.

6. Hanibalas (Hannibal)

Jeigu yra nemažai žmonių, neskaičiusių knygos “Red Dragon”, pagal kurios veikėjus serialas ir yra paremtas, serialo herojus tikrai pažinosite iš filmų “Avinėlių tylėjimas” ar “Hanibalas”. Šiame seriale yra pasakojama būtent tai, kas įvyko prieš pirmąją knygą apie daktarą Lekterį. Veikėjų paveikslas remiasi Thomas‘o Hariss‘o romanu „Raudonasis Drakonas“, tačiau pats serialas ir knyga – du skirtingi pasauliai.

„Hanibalas“ – tai kerintis įtemptų ir sudėtingų santykių vaizdinys su neįprastais smurto elementais. Visų pirma, serialą galime pavadinti detektyvine drama, kurioje netrūksta nusikaltimo vietos tyrimų, užuominų spėliojimo, analizių, įtampos. Istorija puikiai padalinta į serijas: kiekvienoje iš jų sulaukiame skirtingos žmogžudystės, jos tyrimo ir rezultato, o prie viso šito ir neįtikėtinai aštrių emocijų. Serialo kūrėjai kiekvienoje serijoje ypatingą dėmesį skiria pagrindinio veikėjo Graham‘o praeičiai ir jo veikėjo psichologinei būklei. Kiekvienas nusikaltimas tarsi tiltas į tai, apie ką jis kalbės su Hannibal‘u susitikimo metu. Tai labai įdomus būdas pateikti abi istorijas vienoje vietoje ir taip prikaustyti žiūrovą. Serialo kūrėjai žengė labai sumanų žingsnį – atsigręžė į pirmąją Hannibal‘o Lecter‘io knygą ir čiupo tai kas nebuvo ištirta iki šiol.

Taip pat skaitykite: Top 10 geriausių visų laikų serialų

5. Sausas Įstatymas (Boardwalk Empire)

Serialas „Sausas įstatymas“ pasakoja apie laikmetį, kai Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo priimtas įstatymas, draudžiantis alkoholio vartojimą. Nors jo sumanytojai tikino gelbstintys žmonių moralę, viskas pasisuko atvirkščiai: šalyje gimė mafija, per trumpą laiką tapusi realia situacijos šeimininke. Šios situacijos centre – politikas ir gangsteris Nakis Tompsonas. Jis kontroliuoja viską: derasi su vyriausybės nariais, lobistais, mafijos vadais, tarp kurių yra ir garsusis Al Kaponė. Serialas sukurtas pagal Nelson Johnson knygą „Boardwalk Empire: The Birth, High Times, and Corruption of Atlantic City“ apie istorinę kriminalinio pasaulio figūrą Enoch L. Johnson. Serialas „Sausas įstatymas“ sulaukė kritikų pripažinimo, ypatingai už vizualinį stilių ir rėmimąsi istorinėmis asmenybėmis bei S. Buscemi vaidybą. Serialas buvo nominuotas 40-čiai „Primetime Emmy“ apdovanojimų ir iš jų laimėjo septyniolika. Spalvinga, šokiruojanti ir atvira – tokia yra Amerikos mafiją pagimdžiusio Atlantik Sičio klestėjimo kronika.

4. Likusieji (The Leftovers)

,,The Leftovers“ – pasakojimas apie netektis ir paslaptingus įvykius, klausiantis ar tikrai galima po didelių sukrėtimų gyventi taip, kaip anksčiau. „Likusieji“ pasakoja apie mažo Amerikos miestelio gyventojus praėjus trims metams po paslaptingo įvykio, kai staiga nuo žemės paviršiaus neaiškiomis aplinkybėmis dingsta du procentai pasaulio gyventojų. Tiems, kurie liko, tenka susitaikyti ne tik su nežinia ir mylimųjų netektimi, bet ir gyventi šalia keisto miestelio bendruomenėje susiformavusio kulto, kurį išpažįstantieji tylos įžadais gerbia dingusiuosius ir persekioja su jais susijusius žmones. Serialas sukurtas pagal po paties pavadinimo Tomo Perrottos romaną. Tiek knygos, tiek serialo nuotaika atitinka temą – jie depresyvūs, niūrūs, tamsūs. Čia svarbiausia ne veiksmas, o emocijos, kurių dauguma yra neigimas, pyktis, abejonės. Serialo sezono kone neįmanoma pažiūrėti vienu prisėdimu, sunku išsėdėti ir vieną seriją nepadarius pertraukėlės. Ir ne dėl to, kad serialas neįdomus ar ištęstas – tiesiog jame per daug slogių emocijų. Nors serialo herojai iš paskutiniųjų bando kabintis į gyvenimą po paslaptingo įvykio, visi puikiai supranta, kad taip, kaip anksčiau, nebebus niekada. Jeigu mėgstate filmus, kuriuose ne viskas žiūrovams pateikta ant lėkštelės ir reikia pasukti smegeninę – tikrai verta.

3. Šerlokas (Sherlock)

Britų televizijos grandas Steven‘as Moffat‘as, itin populiaraus serialo „Dr. Who“ kūrėjas, nutarė rizikuoti ir pasirinko kitokį kelią Sero Artūro Konano Doilio “Šerloko Holmso” adaptacijai. XIX a. sukurta detektyvinė klasika buvo pritaikyta šioms dienoms, su visa technologine pažanga ir inovacijomis. Dėka itin sumanaus scenarijaus ir vizualinių sprendimų, kūrėjų rizika pasitvirtino ir “Šerlokas” tapo vienu žiūrimiausiu serialų Europoje ir JAV. Detektyvines istorijas publika dievina,  jiems patinka tirti nusikaltimus patiems kartu su pagrindiniais veikėjais, taip pat spėlioti kas kaltas, kodėl ir kaip. Tad jiems tikrai neteks nusivilti, čia netrūksta suktumo, mistikos ir peno apmastymams. O„Šerlokas“ lieka klasikiniu Šerloku Holmsu,  žiūrovas turi galimybę palyginti anų laikų Šerloką su dabartiniu. Kaip buvo taip ir liko ta pati gyvenamoji vieta – „221B Baker Street”, jis vis dar uždaras, grubus ir impulsyvus, bei turintis tik vieną tikrą draugą – daktarą Vatsoną. Ir visų svarbiausia “Šerlokas” iki šiol labiausiai pasitiki tik savo smegenimis. Tai itin smagus, įdomus ir šiuolaikiškas Šerloko Holmso kūrinys, atitinkantis šių dienų itin išlepinto žiūrovo skonį.

2. Kortų Namelis (House of Cards)

Kultinis, vienas mėgstamiausių JAV prezidento Baraco Obamos serialų, sukurtas remiantis Michael Dobbs romanu. „Auksinį gaublį“ pagrindiniam herojui, charizmatiškajam dviejų „Oskarų“ laureatui Kevinui Spacey, atnešęs pasakojimas – tai keršto istorija.

Frenkas Andervudas, sumanus ir patyręs politikas, atstovaujantis Demokratų partijai, tampa šios partijos drausmės prižiūrėtoju. Jo pareiga patraukti Rūmų atstovus jo partijos pusėn. Jo kolega partijoje ir naujai išrinktas prezidentas Garetas Volkeris (akt. Michel Gill) pažada Frenkui taip jo trokštamą užsienio reikalų ministro postą, bet ilgai netrukus atsiima savo pažadą, todėl Andervudas imasi keršto. Pasitelkdamas intriguojančius ir negailestingus metodus Frenkas padidina savo politinę įtaką. Naudodamasis savo gerai sukauptomis žiniomis apie Vašingtono politinį gyvenimą, jis ima manipuliuoti kiekvienu iš jį supančių asmenų, nesvarbu ar tai būtų jo kolegos Kongrese, ar didelių ambicijų turinti reporterė. Negana to, Frenko žmona Klerė jį palaiko mainais už jo pagalbą turima įtaka jos verslui. Šis serialas įtrauks jus į nesibaigiančias politikos pinkles ir leis artimiau pažvelgt į politikos užkulisius.

1. Sostų Karai (Game of Thrones)

„Sostų Karuose“ septynios karališkos šeimos kovoja dėl valdžios. Šiame kare tinka visos priemonės – intrigos, išdavystės, klastingos žmogžudystės. Tačiau kovodami dėl karūnos ir valdžios septynių kilmingų šeimų atstovai nepastebi, kad šalies šiaurėje kyla nauja, galinga jėga, taip pat trokštanti valdyti.

Ši istorija jau užkariavo viso pasaulio žiūrovus. Serialą gerai įvertino ir televizijos profesionalai – „Sostų karai“ nominuoti dviem televizijos „Oskarais“ vadinamiems apdovanojimams „Auksiniams gaubliams“. Serialas laimėjo du ir buvo nominuotas dar vienuolikai „Emmy“. Serialas  sukurtas pagal rašytojo George‘o Raymondo Richardo Martino „Ledo ir ugnies daina” epą. G.Martino sukurtas pasaulis – ne toks, kokį pažįstame mes. Metų laikai čia prasideda ir baigiasi atsitiktinai ir kartais trunka metus ar dešimtmečius. Tačiau nors „Sostų karai“ yra fantastikos kūrinys, į jį įpinama ir realių detalių: istorijos mėgėjams bus įdomu stebėti viduramžiškus karo žygius ar garsiuosius Rožių karus. D.Martinas visada stengiasi išlaikyti ribą, kad fantastikos nebūtų per daug. „Jei visi personažai turės ypatingų antgamtiškų galių, tai taps tiesiog pasakojimu, kaip kiekvienas bando jomis pasinaudoti ir nurungti vienas kitą. Lyg kokia super herojų kova“, – įsitikinęs jis. D.Martino sukurti personažai niekada nebūna tik geri ar blogi: net pikčiausieji kartais parodo turintys švelnumo ar užuojautos, o tie, kuriuos visi laiko šventais, kartais paslysta.  „Sostų Karai“ – tai serialas kurio neįmanoma nežiūrėti.

Taip pat skaitykite: TOP 10 knygų ekranizacijų

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: