„Meistrų“ programoje šių metų „Kino pavasaryje“ pristatytas lenkų kilmės režisieriaus Roman Polanski filmas. Nors giliausių filosofinių idėjų „Venera kailiuose“ neanalizuoja, visas 96 minutes prie ekrano prikausto savotiškas humoristinis tonas bei erotiškai mazochistinė įtampa.
Dviejų veikėjų filmas pasakoja apie režisierių Tomą (Matthieu Amalricas), kuris po ilgos atrankų dienos skuba namo. Tomas ieško aktorių kontraversiškosios Leopold von Sacher-Masoch novelės „Venera kailiuose“ spektakliui. Nusivylęs nevaisinga darbo diena ir būriu netalentingų aktorių, režisierius beskubėdamas namo pas sužadėtinę, sulaukia paskutinės atrankoje norinčios dalyvauti aktorės. Vanda (filmo režisieriaus žmona Emmanuelle Seigner) atkeliauja pavėlavusi, nepasiruošusi, tačiau primygtinai teigia neva esanti tinkamiausia šiam vaidmeniui. Įkalbėtas atkaklios moters Tomas leidžia jai išbandyti spektaklio pagrindinės herojės, taip pat vardu Vanda, vaidmenį. Negana to, sutinka jai padėti ir paskaityti Severin dialogų partiją, net neįsivaizduodamas, kaip greitai taps realiu savo paties spektaklio personažu.
Kino filmo “La Vénus à la fourrure” kadras
Ribotoje erdvėje vykstantis veiksmas sukelia klaustrofobišką spąstų efektą, o nepertraukiami psichologiškai įkrauti dialogai kuria savotišką seksualinę įtampą. Filmo veiksmas labai staigiai persikelia į spektaklio vyksmą ir žiūrint iš tiesų jautiesi lyg stebėtum dviejų aktorių pasirodymą teatro scenoje. Retomis akimirkomis, trumpam ir labai netikėtai spektaklio Vanda ir Severin grįžta į Vandos ir Tomo kailį, tačiau neilgai trukus, pasitarę dėl personažų interpretacijos, abu vėl persikūnija į repetuojamus vaidmenis.
Kino filmo “La Vénus à la fourrure” kadras
Iš pradžių lengvabūdiška, gal šiek tiek naivoka, pasirodžiusi Vanda scenoje neatpažįstamai transformuojasi į XIX a. damą. Tomo nuostabai ji pasirodo kaip pasitempusi, jausminga ir profesionali aktorė. Besitikintiems „Fifty shades of Grey“ siužetinės linijos su stipriu patriarchaliniu pagrindu, teks nusivilti, nes Vanda nuo pirmųjų repeticijos akimirkų perima iniciatyvą į savo rankas. Ji ne tik puikiai jaučia savo vaidinamą charakterį, bet kiaurai permato ir Tomo atliekamą Severin vaidmenį, taip iš pradžių savimi arogantiškai pasitikėjusį režisierių, paversdama menku pavaldiniu, pasiryžusiu vykdyti kiekvieną jos pageidavimą. Kita vertus, pačios Vandos charakteris ypatingai neplėtojamas, net filmui pasibaigus nėra iki galo aišku, iš kur ji atsirado, kokia jos paskirtis, kodėl ji žino tiek daug apie Tomą ir jo spektaklį.
Austrų autoriaus novelė, išleista 1870 metais, nagrinėja moters dominavimo ir sadomazochizmo temas, tuo tarpu filme be fetišuojamų kailių, aulinių batų ir šuns antkaklio visa psichologinė bei seksualinė įtampa kyla iš įtikinamos dviejų aktorių vaidybos, paremtos itin įtaigiais dialogais.
Verdiktas 8/10
Pagrindinis istorijos motyvas – tai kova dėl galios, nes moteris ir vyras negali būti lygūs, kažkuris turi valdyti, kažkuris leistis būti valdomu. Filmo herojai Vandai vis painiojant keistenybės ir dvilypumo sąvokas, taip pat susipainiojęs gali pasijausti ir žiūrovas, tačiau neatsakyti klausimai ir komiškas matymo kampas neabejotinai patraukia.
