Turbūt nėra nei vieno, kuris nežinotų nei menkiausio fakto apie garsųjį įtalų renesanso tapytoją, architektą, poetą, skulptorių, muzikantą, meno teoretiką, inžinierių, išradėją, filosofą Leonardo da Vinči. „Mona Liza“, „Paskutinė vakarienė“ – žymiausi jo kūriniai. Daugelis Leonardo da Vinčio išradimų liko brėžiniuose, o jo idėjos, praaugusios laikmetį, buvo pradėtos įgyvendinti tik po 400 metų. Tačiau Renesanso genijaus suprojektuoti šiuolaikinių ginklų prototipai: sraigtasparnis, tankas, kulkosvaidis, minosvaidis, raketos, povandeninis laivas, gerai apgalvotos jų konstrukcijos nepaliauja mokslininkus ir karybos specialistus stebinę iki šiol. Jo universalumas pasireiškė ne tik išradimų ir kūrybos srityje – jis pasižymėjo neįtikėtinu gebėjimu sužavėti aplinkinius savo charakteriu ir neįtikėtinomis idėjomis.
Jeigu jūs kada nors esate rašę prašymą, kad jus priimtų į darbą, arba kūrėte ataskaitą, tikriausiai, kuo puikiausiai suprasite 1482 m. Leonardo rašytą laišką Sforcai, Milano regentui. Turbūt Da Vinčis sukūrė ypatingiausią visų laikų prašymą priimti į darbą:
„Garbiausias pone, jau turėjau pakankamai progų gerai susipažinti ir apsvarstyti prašymus bei pasiūlymus tų, kurie save laiko karo mašinų meistrais ir išradėjais, ir pamatęs, kad jų išradimai bei liūdnųjų karo mašinų praktinis naudojimas niekuo nesiskiria nuo jau įprastų, nenorėdamas niekieno nuskriausti drįstu kreiptis į Jūsų Šviesybę supažindinamas Jus su savo paslaptimis ir siūlydamas Jums patogiu laiku Jūsų malonumui aiškiai pademonstruoti viską, ką glaustai išdėstysiu toliau.
- Turiu labai lengvų ir tvirtų, nesudėtingų eksploatuoti tiltų projektų…
- Apgulus kokią nors vietovę žinočiau, kaip iš griovių išsiurbti vandenį, kaip padaryti begalinį skaičių… kopėčių ir kitokių įrenginių…
- Jeigu koks nors pylimas būtų per aukštas ar įtvirtinimai per stiprūs, ir būtų neįmanoma konkrečios vietos apšaudyti, žinau būdų kaip sunaikinti bet kurią tvirtovę ar įtvirtinimus netgi tada, jeigu viskas būtų pastatyta ant uolos.
- Turiu projektus, pagal kuriuos būtų galima sukonstruoti labai patogią ir lengvą transportuoti patranką, galinčią svaidyti nedidelius akmenėlius ir sukelti krušą…
- Jeigu nutiktų taip, jeigu reiktų kautis jūroje, turiu projektus, pagal kuriuos galėčiau sukurti daug mašinų puolimui ar gynybai, i laivų, galinčių atlaikyti net ir prieš galingiausios patrankos ugnį, paraką bei dūmus.
- Taip pat žinau būdų, kaip nusigauti į tam tikrą vietą urvais ar vingiuotais koridoriais, kuriuos galima iškasti be jokio triukšmo ir prireikus nutiesti juos net ir po… upe.
- Taip pat galiu sukonstruoti dengtą vagonėlį, labai saugų ir niekam neprieinama, kuris galėtų įsiveržti į tirščiausias priešų gretas, pereiti artilerijos ugnį, kurio neįstengtų sulaikyti net ir geriausiai ginkluoti kariai. Paskui tokį vagonėlį galėtų žygiuoti pėstininkai, kuriems nereikėtų ginklų, nes jie nesulauktų jokio pasipriešinimo.
- Jeigu reikėtų, tai galėčiau sukonstruoti patrankas, mortyras, bei kitokius reikalingus įrengimus, kurie būtų labai gražūs ir patogesni, visai kitokie nei dabar.
- Jeigu nebūtų galima pasinaudoti patranka, galėčiau pasiūlyti katapultas, manganus, spąstus ir kitokius stebėtinai efektyvius įrenginius, skirtus neįprastoms situacijoms. Žodžiu, galėčiau pasiūlyti neribotą skaičių skirtingų įrenginių, skirtų tiek atakai, tiek gynybai, priklausomai nuo to, kaip susiklostytų aplinkybes.
- Taikos metais, manyčiau, galėčiau visiškai patenkinti jūsų poreikius architektūros srityje, projektuodamas tiek asmeninius, tiek visuomenės patirties pastatus, nukreipdamas vandenį iš vienos vietos į kitą.
- Taip pat galiu kurti skulptūras iš marmuro, bronzos ar molio, galiu tapyti. Mano darbai prilygs bet kurio kito menininko darbams.
- Be to, apsiimčiau sukurti bronzinio žirgo skulptūrą, kuri bylotų apie nemirtingą, amžinai neblėstančia Jūsų tėvo Princo šlovę ir apie garsiuosius Sforcų namus.
Jeigu kuris nors iš aukščiau paminėtų dalykų Jums pasirodytų neįmanomas ar neįgyvendinamas, esu pasirengęs bet kurį iš jų išmėginti Jūsų parke ar kurioje nors kitoje Jūsų Šviesybei tinkamoje vietoje. Rekomenduoju save kiek įmanoma kukliai.”
Jis gavo darbą. Nors tam tikriausiai pasitarnavo jo mandagumas ir asmenybės žavesys, taip pat muzikanto bei pokylių organizatoriaus talentai; būtent dėl to jis buvo maloniai sutiktas. Gana sunku įsivaizduoti Da Vinčio lygio genijų gaištantį laiką rengiant karnavalus, pokylius, kuriantį kostiumus ir kitokius panašius dalykus, nors Kenetas Klarkas teigia, jog “būtent to ir buvo tikimasi iš Renesanso menininkų, kol šie nesidarbuodavo prie savųjų madonų”.
Straipsnis parengtas pagal Michael J. Gelb knygą “Norėčiau mokėti daryti stebuklus. Leonardo da Vinci”. Leidykla “Tyrai” 2001 m.
Taip pat skaitykite: Užburiantis šedevras – karališkieji „Fabergé“ kiaušiniai [FOTO]
