Pietų Korėjos kino pasaulyje jau seniai žinomas režisierius E J-yong savo naujausiame filme „Bacchus ponia“ nagrinėja sukrečiančią temą, nuo kurios dauguma verčiau rinktųsi nusukti akis. Filme pasakojama senyvo amžiaus moters istorija, kurios vienintelė išeitis prasimanyti pinigų yra parsidavinėti. Per jos akis galima išvysti žiaurią pensinio amžiaus sulaukusių žmonių realybę dabartinėje Pietų Korėjos visuomenėje.
Norint tikrai suprasti ir įsigilinti į šiame filme nagrinėjamus klausimus būtina žinoti keletą faktų apie Pietų Korėjos visuomenės situaciją. Nors P. Korėja ir yra vienuoliktoje vietoje tarp stipriausių pasaulio ekonomikų, vis dėlto skurde gyvenančių pensijinio amžiaus žmonių skaičius šioje valstybėje yra aukščiausias tarp visų EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos) šalių. Pensijų sistema taip pat turi daug netobulumų, dėl kurių ne visi gali jas gauti. Dėl to dauguma priversti imtis tokių žeminančių darbų kaip kartono dėžių rinkimas, šiukšlių tvarkymas ar, pagrindinės filmo herojės atveju, prostitucija. Filmas pavadintas realiai egzistuojančių bagkaseu halmeoni (Bacchus močiučių) vardu, kurios slaptai siūlo savo nelegalias paslaugas vyrams „prisidengdamos“ energetinio gėrimo Bacchus pardavinėjimu. Pagrindinėje filmavimo vietoje, Seulo Jongno parke, tokių moterų yra apie keturi šimtai. Filme taip pat trumpai iškeliamos imigrantų ir jų maišytos tautybės vaikų nepripažinimo problemos, minimaliai užkliudomos transeksualizmo ir neįgalumo tematikos.
Filmo “The Bacchus Lady” kadras
So-young, kurios vaidmenį atlieka aktorė Youn Yuh-jung, yra viena iš Seulo „Bacchu ponių“ – senyvo amžiaus moterų, siūlančių prostitucijos paslaugas vyrams miesto parkuose. Jos gyvenimas monotoniškas, besisukantis tik apie darbą ir du neturimą šeimą atstojančius kaimynus – transeksualę Tiną ir invalidą Do-hoon. Tačiau jos gyvenimas pasisuka netikėta linkme kai ji imasi globoti maišytos kilmės berniuką Minho. Tuo pat metu vienas po kito So-young ilgalaikiai klientai ima iš jos prašyti daugiau nei jos „paslaugų“ – nusivylę savo gyvenimais, jie prašo moters pagalbos juos užbaigti.
Filmo “The Bacchus Lady” kadras
Filmas prasideda gan chaotiškai ir galbūt šiek tiek komiškai– pagrindinė veikėja apsilanko ligoninėje dėl jai diagnozuotos venerinės ligos, ir išeidama tampa daktaro ir filipinietės moters ginčo liudinininke. Filipinietė įsiaudrinusi kaltina vyriškį savo sūnaus nepripažinimu, šis bando ją nutildyti ir ginčas baigiasi tuo, kad moteris griebia žirkles ir smeigia daktarui į krūtinę. Vos pradėjus žiūrėti darosi aišku, kad šis filmas nėra įprastinė drama.
Filmo “The Bacchus Lady” kadras
Nors filme atspindėta nemažai socialinių problemų, į jas labai nesigilinama, nenukrypstama nuo pagrindinės siužeto linijos. Gilinamasi į pagrindinės veikėjos neviltį ir sunkumus, jos vidinę dilemą, kai iš prigimties geraširdė ir užjaučianti, ji priversta rinktis tarp savo pačios likimo ir galimybės padėti besikankinantiems savo klientams. Nors siužetas rimtas, filme netrūksta ir ironijos bei šiek tiek humoro. Pagrindinė veikėja juokauja, kad kalėjimas jos gyvenime nebūtų blogai, kadangi ji neturi pakankamai pinigų gyventi senelių namuose. Šiek tiek ironiška yra ir pati situacija – Tačiau ne tik pagrindinė veikėja yra vienatvės ir nusivylimo gyvenimu atspindys – tam perteikti režisieriui pasitarnauja ir jos klientų personažai. Vienas iš jų negali pakilti iš lovos, kitas laikui bėgant praranda sveiką protą, o dar kitas slepia ilgai kenčiamą depresiją. Šis filmas priverčia susimąstyti apie tai, kaip senyvo amžiaus žmogus kankinasi sparčiai tobulėjančioje ir skubančioje visuomenėje neturėdamas paskirties, tikslo ir praradęs ne tik aplinkinių, bet ir pagarbą pačiam sau.
Filmo “The Bacchus Lady” kadras
Nors pagrindinė veikėja verčiasi prostitucija, reikia paminėti, kad filme beveik nėra erotinių scenų. Scenos, rodančios So-young su klientais, yra trumpos, o dėmėsys sutelkiamas į jos ramią veido išraišką, darbinį elgesį suteikiant savo paslaugas, o ne į tai, kuo ji užsiima. Ypač skaudžios ir sunkios žiūrėti yra paskutinės filmo scenos. Istorijai baigiantis ypač išryškėja mirties ir vienatvės tematikos, pabaiga palieka žiūrovą prislėgtą ir susimąsčiusį. Su lengvu humoru prasidėjęs filmas tampa vis slogesnis, po truputį atveria žiūrovui vis daugiau žiaurios realybės. Pagrindinės veikėjos vaidmenį atlikusi Youn Yuh-jung nusipelno visų pagyrų, kurių sulaukė už šį vaidmenį. Jos pasirodymas šiame filme buvo ne kartą nominuotas „Geriausios aktorės“ prizui. Aktorė puikiai perteikė veikėjos jausmus kiekvienoje scenoje, ir požiūrį, kad nors gyvenimas sunkus, jis vis tiek tęsiasi ir kiekvienam išgyventi reikia bet kokiomis aplinkybėmis. Kiti aktoriai, ypač So-Young kaimynai, taip pat puikiai atliko savo vaidmenis ir perteikė savo personažų įkūnytas idėjas.
Filme gausu poetiškų gamtos scenų. Dauguma veiksmo vyksta parke, dažnai rodomi medžių lapai, kurie tarsi atkartoja pagrindinės veikėjos melancholišką klausimą savo klientams: „Kiek kartų dar sulauksime rudens?“ Filmo garso takelis puikiai dera su scenose kurtomis emocijomis – filmo pradžioje grojama muzika yra linksmesnė, seno stiliaus, o rimtose, mirtį vaizduojančiose scenose, vyrauja tyla.
Taip pat skaitykite: „Tarnaitė“ – nuodėmingas žaidimas tarp geismo ir išdavystės
