(c) Krs.lt archyvo nuotr.

Vasarą ne tik vaikai, bet ir suaugusieji paprastai sieja su atostogomis, kelionėmis, pramogomis. Tačiau ne visiems nusišypso laimė įgyvendinti net ir kuklias svajones. Ne visi Pagynės globos namų globotiniai turi galimybę trims mėnesiams užverti šių namų duris. Būtent jiems pirmą kartą buvo surengtos Vasaros dailės akademijos dienos. Jau dešimtį metų tokią Akademiją kasmet Vilkijoje rengiantis Kauno rajono savivaldybės tarybos narys ir mero patarėjas Zigmas Kalesinskas įsitikinęs, kad subrandinta meninio ugdymo programa jau gali skleisti sparnus ir keltis ten, kur bus laukiama.

„Prieš Kalėdas lankydamas vaikų namus pastebėjau, kad dosnieji Kalėdų Seneliai nepagaili dėmesio vaikams ir juos gausiai apdovanoja, tačiau vasarą, kai visi atostogauja, vaikai, neturintys globėjų, pasilieka ir nuobodžiauja. Todėl nusprendžiau vieną Vasaros dailės akademijos savaitę padovanoti Kauno rajono Pagynės vaikų globos namų auklėtiniams. Projektą aptarėme su Lietuvoje žinomomis dailininkėmis: grafike Vita Voveriene, tekstilininke Lina Jonike, tautodailininke Asta Vandyte, – ir parengėme programą“ – sakė Akademijos idėjos autorius ir kuratorius Z. Kalesinskas.

Pirmoji diena Pagynės vaikų globos namuose prasidėjo susipažinimu. Susirinko vaikai nuo ketverių iki šešiolikos metų amžiaus. Jie pasakojo apie save ir šią vasarą patirtus įspūdžius. Visi džiaugėsi turiningomis atostogomis Šventojoje prie jūros. Po to žaidė žaidimus „Žvirblis“, „Šiaudų batai“, „Garnys“ ir kitus lietuvių liaudies žaidimus. Smagiai pasimankštinę ir spinduliuodami energija, sėdo velti veltinio, kurti iš jo įvairiausius papuošalus.

Mažieji kartu su mokytoja Sigute teškenosi šiltame vandenyje ir su muilu vėlė rutuliukus karoliams. Didieji su Z. Kalesinsku ir A. Vandyte adatomis iš įvairiaspalvės vilnos vėlė delfinus, žirafas, kačiukus ir kitokias gyvūnėlių figūrėles. Nors ne vienam teko pajusti adatos dūrį į pirštelį, mažieji menininkai džiaugėsi pačių sukurtais aksesuarais ir svajojo apie tai, kaip jie po to šiuos šiltus meno kūrinėlius dar išsiuvinės karoliukais, prisiūs žiogelius ir dovanos draugams ar savo brangiems žmonėms.

Kitą dieną įžymi grafikė, vadovėlio „Vyturėlis“ iliustratorė V. Voverienė kartu su vaikais raižė kartoną ir spaudė grafikos darbus. Pirmiausia dailininkė vaikus supažindino su grafikos technika, papasakojo knygos atsiradimo ir iliustracijos gimimo technologijas, parodė pavyzdžių. Vaikai įdėmiai klausė pasakojimo ir nekantriai laukė kūrybos. Padalinus kartono lakštus, entuziastingai ėmėsi piešti ir raižyti. Atidumo ir kruopštumo reikalaujanti technika užbūrė vaikus. Po valandos, kitos, vienas po kito ant stalų gulė kartono raižiniai su augaliniais ir geometriniais ornamentais, fantastiniais vaizdais, vaikų filosofinėmis fantazijomis. Bet tai buvo tik grafikos mistinio proceso pradžia.

V. Voverienė, tepdama spaustuvinius dažus ant grafikos darbo klišės, visiems paaiškino, kad niekas nežino ir negali pasakyti, koks darbas bus po jo atspaudimo. Tai pati paslaptingiausia ir įspūdingiausia šio kūrybinio proceso dalis. Ir iš tikrųjų patyrusios grafikės žodžiai ėmė pildytis, kai vaikai nuo savo darbų pradėjo nuimti atspaudus. Pliupte prapliupo gausybė nuostabos šūksnių. Netrūko aikčiojimų ir susižavėjimo vieni kitų darbais. Sužinoję, kad galima atspausti dar ne vieną atspaudą, vaikai juos ėmė dedikuoti globėjams, močiutėms ir draugams.

Dailininkė negalėjo nuslėpti susižavėjimo mažyte, baltaplauke, strazdanota mergyte. Mažoji grafikė susikaupusi atidžiai raižė ant kartono nupieštas gėles, namą ir mistinius debesis taip, kad buvo negalima to nepastebėti. „Ji dėlioja rankytes taip tiksliai ir peiliuku raižo nepadarydama nei vieno nereikalingo judesio! Toks įspūdis, kad ji tai jau dariusi ne kartą ir puikiai išmano grafikos ypatumus. Dievas žino, gal aš kažkada buvau jos mokine? – pajuokavo V. Voverienė. Mokytoja Sigita pabrėžė, kad ši smulkutė mergytė tik keturmetė ir į Pagynę atvyko su dviem vyresniais broliukais tik prieš dvi savaites.

Per vieną pusdienį vaikai galėjo susipažinti ne tik su grafikos spausdinimo technika, bet ir suvokti kaip atsiranda knygos, žurnalai. V. Voverienė, pagauta vaikų kūrybingumo ir nuoširdaus darbo, pažadėjo prasidėjus mokslo metams pas juos atvykti dar ne kartą ir parodyti daugiau grafikos technikų. Sukurtus darbus planuojama eksponuoti šiuose vaikų globos namuose, o gal ir kur nors dar…

Šis meno gūsis į Pagynės vaikų globos namus – dar ne paskutinis. Kai prasidės mokslo metai, vaikai turės galimybę kartu su L. Jonike, viena moderniausių šių dienų Lietuvos tekstilininkių, eksperimentuoti dažais ant šilko. Ji pasiryžo atskleisti piešimo ant natūralaus šilko paslaptis. Ši egzotiška tekstilės technika vaikus supažindins su rytų kultūra. Kai į Pagynę susirinks visi vaikai, numatyta imtis skulptūros iš popieriaus ir sukurti kalėdinę prakartėlę.

Kauno rajono savivaldybės infromacija

Naujienos iš interneto

Sponsored video

Taip pat skaitykite: