Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių tyrimų centro tyrėjai, projekto „Socialinė atskirtis Lietuvos didmiesčiuose: erdvinės segregacijos ir poliarizacijos formos“, kurį finansavo Lietuvos mokslo taryba (LMT), metu, Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje atliko tyrimą, norėdami apžvelgti ir nustatyti skirtingų miesto rajonų gyventojų nuomonę apie gyvenimo ir darbo, kriminogenines ir kitas sąlygas skirtinguose miesto rajonuose.
Šiame straipsnyje pateikiami tik Kauno gyventojų apklausos duomenys, kurioje dalyvavo Kauno Senamiesčio ir Naujamiesčio, Vilijampolės ir Panerių, Dainavos seniūnijos bei priemiesčių (Kleboniškio, Sargėnų, Vytėnų, Salių, Domeikavos ir Naujasodžio) gyventojai, tad ir visi rezultatai bei išvados apibendrina tik šių Kauno miesto rajonų gyventojų nuomonę.
Vienas svarbiausių tyrimo tikslų buvo pažvelgti, ar skiriasi ir, jeigu skiriasi, kokie svarbūs skirtumai apibūdina kiekvieno tirto Kauno rajono demografinį ir socialinį veidą. Gauti duomenys parodė tendenciją, jog priemiesčiuose reziduoja daugiausia santuokoje gyvenančių kauniečių, o Kauno centre, Vilijampolėje ar Dainavoje gyvena žymiai didesnė dalis nevedusių ar netekėjusių kauniečių. Pastebėtina, jog, nors ir nežymiai, bet Vilijampolėje gyvena didesnė dalis esančių našlystėje ar išsituokusiųjų, o Kauno centre reziduoja daugiau su partneriu gyvenančių kauniečių. Pastarieji duomenys priklauso ir nuo rajone dominuojančios amžiaus struktūros, kadangi Kauno miesto centre gyvena daugiau jaunų ar vidutinio amžiaus, priemiesčiuose – vidutinio, Vilijampolėje ir Dainavoje – senesnio amžiaus kauniečių. Pastebėtina ir tai, jog Vilijampolėje gyvena didžiausia dalis, lyginant su kitais miesto rajonais, senesnių nei 75 metų amžiaus gyventojų.
Vilijampolėje gana didelė dalis, t.y. beveik 20% gyventojų, turinčių pagrindinį ar žemesnį išsilavinimą nei kituose tirtuose Kauno rajonuose (Dainavoje gyvena 7%, priemiesčiuose – 5%, o Kauno centre – tik 2% tokių gyventojų). Atvirkštinė tendencija pastebima, jei žiūrėtume, kokia dalis Kaune gyvenančių asmenų turi aukštąjį išsilavinimą: 56% – miesto centro, 45% – Dainavos, 44% – priemiesčių ir tik 25% Vilijampolės gyventojų.
Daugiausia vienišų asmenų (kiek daugiau nei ketvirtis) namų ūkių, kuriuos sudaro tik 1 asmuo, reziduoja Dainavos seniūnijoje, o šeimos, kurias sudaro 4 ar daugiau asmenų, dominuoja Kauno priemiesčiuose, centre ir Vilijampolės rajone. Šeimų, kurios augintų vaikus, proporcija didžiausia yra Kauno priemiesčiuose bei Vilijampolės rajone.
Daugiausiai senbuvių ir mažiausiai naujakurių gyvena Vilijampolėje, o Kauno centre ir Dainavoje didžiausia dalis gyventojų yra atsikraustę į šiuos miesto rajonus prieš 5 metus ar mažiau. Duomenys parodė, jog Kauno priemiesčiuose gyventojų kaita yra tolygiausia. Taipogi pastebėtina, jog daugiausia respondentų, augusių ne Kaune, pasirenka būstą Kauno centre ar Dainavos mikrorajone, o būstą miesto priemiesčiuose pasirinko 33%, centre – 32%, Dainavos – 26% ir Vilijampolės – 25% gyventojų, augusių Kaune, bet kitoje miesto dalyje.
Tuo tarpu, daugiausia būsto nuosavybę turinčių šeimų gyvena Vilijampolėje (daugiau nei pusė), o miesto centre tokių namų ūkių yra 30%. Tai atsispindi, jog miesto centre yra didžiausia dalis gyventojų, nuomojančių būstą (32%), kaip, beje, ir Dainavos seniūnijoje (27%), kuomet būstas, priklausantis „nuomos fondui”, sudaro 12% Vilijampolės ir 6% priemiesčių tirtų būstų. Priemiesčiuose, lyginant su kitais Kauno rajonais, yra didžiausia dalis išsimokamų būstų.
Kaip patraukliausią vietą gyventi, visų tirtų miesto rajonų gyventojai įvardija Kauno miesto centre įsikūrusį Senamiestį ir Naujamiestį, o kaip nepatraukliausią – Vilijampolės rajoną (žr. pav. 1). Tuo tarpu, galima pastebėti gana įdomių tendencijų, tiriant, kaip vertina šį klausimą atskirų rajonų gyventojai: universali tendencija, kad vietiniai gyventojai vertina savo gyvenamą vietą, kaip patrauklų rajoną gyventi jiems patiems, bet tai nebūtinai sutampa su kitų Kauno rajonų gyventojų vertinimais apie jų gyvenamos vietos patrauklumą. Ypač tai pastebėtina Vilijampolės rajono vertinimuose, kuomet Vilijampolę daugiau nei 70% vilijampoliečių vertino kaip patrauklų rajoną gyventi, o daugiau nei 80% kitų Kauno miesto vietų (Centro, Dainavos ar priemiestinių rajonų) gyventojai vertino Vilijampolę, kaip nepatrauklų rajoną gyventi patiems. Kitas įdomus atvejis, jog gyvenantys daugiabučių dominuojamoje Dainavoje, yra linkę vertinti, kaip patrauklią vietą gyventi pačią Dainavos seniūniją ir Kauno miesto centrą, ir daugumos Dainavos gyventojų Kleboniškyje, Vytėnuose, Sargėnuose ar Domeikavoje esantys būstai nevilioja.
Šio patrauklumo vertinimas gali būti susijęs su tam tikromis patirtimis, įsivaizdavimais ar problemomis, su kuriomis susiduria atskiri Kaune tyrinėti mikrorajonai. Savininkų būstų ir aplinkos nepriežiūrą, kaip pastovią ar dažną jų kaimynystės problemą, išskyrė daugiau nei 17% tiek miesto centro, tiek Vilijampolės, tiek Dainavos seniūnijos gyventojų, kuomet šios problemos aktualumas mažiausiai yra paminėtas tarp Kauno priemiestinės zonos gyventojų. Visgi, išsiskiriančios ir kontrastingos nuomonės yra vilijampoliečiai: nors 17% Vilijampolės gyventojų įvardija pačių savininkų savo būsto nepriežiūrą, kaip vieną iš jų kaimynystės problemų, bet net 28.6% teigia, jog tokia problema neegzistuoja jų kaimynystėje.
Kitas tyrime tirtas aktualus klausimas buvo kriminogeninė situacija kaimynystėje ir rajone. Tiek bendrai Kaune, tiek skirtingų tirtų Kauno miesto rajonų gyventojų dauguma, vertino saugiai savo kaimynystę vaikščioti vakarais, bet daugiau nei ketvirtis vietinių Vilijampolės gyventojų vertina, jog nusikalstamumas ir vandalizmas yra pastovi ar dažna šio rajono problema. Kaip Dainavos seniūnijos vieną iš problemų, ją nurodė 15%, kaip Kauno miesto centro problemą – 12% vietinių bei mažiausiai kaip problemą įvardijo priemiesčių gyventojai. Šie duomenys koreliuoja ir priklauso nuo asmeninės kriminogeninės patirties rajone: maždaug trečdalis Kauno priemiesčių gyventojų visai neturėjo jokios akistatos su nusikaltimu savo rajone, kai tik 5% Vilijampolės ir 4% Dainavos respondentų neteko būti nusikaltimo aukomis savo rajone. Taipogi, tyrimas parodė, jog savo kaimynystės saugumo vertinimui turi įtakos ne daugybinė kriminogeninė patirtis, bet su kokio pobūdžio nusikaltimu teko susidurti. Vilijampolėje ar Dainavoje buvo dažniausiai nurodyti nusikaltimai, kurių metu įvyksta tiesioginis aukos-nusikaltėlio kontaktas (kaip apiplėšimas ar užpuolimas gatvėje, priekabiavimas viešoje vietoje ar sunkesnio pobūdžio nusikaltimas), kuomet miesto centro ar priemiesčių gyventojai įvardindavo dažniau šio kontakto nereikalaujančius nusikaltimus (vandalizmo aktai, namų apiplėšimas ar vagystė iš namų ar automobilio vagystė). Panašus ir bendras policijos ir viešosios tvarkos palaikymo kaimynystėje vertinimas, kuomet prasčiau šį darbą yra linkę vertinti Dainavos ir Vilijampolės, o patenkinamai ar gerai yra linkę vertinti Kauno centro ir priemiesčių gyventojai.
Vandens ir oro taršą ar triukšmą kaimynystėje, kaip pastovią ar dažną problemą, įvardina penktadalis Kauno miesto centro ir Vilijampolės gyventojų, o per didelius gyventojų srautus ir jų keliamą triukšmą, įvardija atitinkamai 33% Senamiestyje ir Naujamiestyje bei 24% Vilijampolėje gyvenančių kauniečių. Kauno miesto centre labiausiai skundžiamasi ir be priežiūros paliktų ir apleistų pastatų, per didelio ir intensyvaus transporto eismo problemomis. Tuo tarpu, priemiesčių gyventojai įvardino priemiesčių problemas, su kuriomis susiduria ir Vilniaus bei Klaipėdos priemiestinių zonų gyventojai: mažą prekių pasirinkimą vietinėse parduotuvėse ar prekybos centruose, prastą bankų ar bankomatų pasiekiamumą, bendrosios praktikos gydytojo prieinamumą bei viešo transporto pasiekiamumą. Tiesa, Vilijampolės gyventojai, kaip problemas yra linkę įvardinti tiek gydytojo, tiek viešojo transporto pasiekiamumą bei parkų ir žaliųjų plotų gyvenamoje kaimynystėje trūkumą.
Apibendrinant, reikia pastebėti, jog straipsnyje aptarti tik pagrindiniai charakteringiausi tyrimo rezultatai, siekiant pristatyti atskirų Lietuvos didmiesčio (šiuo atveju – Kauno) rajonų socio-demografinį, socio-ekonominį ir kt. portretą. Išsamesni tyrimo rezultatai, leidžiantys apžvelgti ir nustatyti miesto gyventojų gyvenimo ir darbo, saugumo užtikrinimo, adekvataus būsto ir gyvenamojo ploto standartų, bendruomenės susitelkimo sąlygas bei galimus jų pagerinimo būdus, bus aprašyti bei analizuoti tyrėjų rengiamuose moksliniuose straipsniuose.
Straipsnyje pristatyti duomenys surinkti reprezentatyvios Lietuvos didmiesčių – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos skirtingų rajonų gyventojų apklausos, vykdytos projekto „Socialinė atskirtis Lietuvos didmiesčiuose: erdvinės segregacijos ir poliarizacijos formos“ rėmuose, metu. Projektą koordinavo ir įgyvendino Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių tyrimų centro tyrėjai 2011-2012 m., projektą finansavo Lietuvos mokslo taryba (LMT) pagal Mokslininkų grupių projektams skirtą programą (projekto finansavimo sutarties Nr. MIP-112/2011). Apklausą atliko viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų kompanija „Factus“.
Socialinių tyrimų centras, Vytauto Didžiojo universitetas
