Europos Sąjungos išorės politikos vadovė Federica Mogherini (Federika Mogerini) pirmadienį paragino Jungtines Tautas palaikyti Europos planą spręsti per Viduržemio jūrą plūstančių migrantų krizę, naudojant karinę jėgą prieš žmonių kontrabandininkus.
F.Mogherini kreipėsi į JT Saugumo Tarybą, kuri svarsto, ar reikia palaikyti prieštaringai vertinamą ES planą, turintį sumažinti rekordinį pabėgėlių antplūdį, kai daugybė migrantų iš Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų leidžiasi į pavojingą kelionę per Viduržemio jūrą.
“Mūsų svarbiausias prioritetas – gelbėti gyvybes ir užkirsti kelią tolesnėms gyvybių netektims jūroje, – pabrėžė F.Mogherini. – Negalime to padaryti vieni. Tai turi būti bendros pasaulinės pastangos.”
“Štai kodėl tikimės jūsų palaikymo, gelbstint gyvybes ir ardant nusikalstamas organizacijas, kurios išnaudoja žmonių neviltį”, – pridūrė ji.
Vien šiais metais daugiau negu 1,8 tūkst. žmonių nuskendo per migrantus gabenančių laivų katastrofas Viduržemio jūroje. Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praeitais metais, aukų padaugėjo 20 kartų.
Panašu, kad 2015-ieji tampa juodžiausiais metais pagal Viduržemio jūroje žūvančių pabėgėlių skaičių.
Sakydama, kad dabartinis migrantų antplūdis “neturi precedento”, F.Mogherini ragino imtis “nepaprastojo atsako” ir pabrėžė, kad Europa, daug metų skyrusi per mažai dėmesio šiai problemai, pagaliau perima padėties valdymą į savo rankas.
ES planas turėtų būti galutinai suderintas per gegužės 18 dieną Briuselyje vyksiantį susitikimą, tačiau jam nepritaria Rusija ir Afrikos šalys, kurioms atrodo, kad ketinama per daug susitelkti į karines priemones.
Prieštaringiausiai vertinami planai konfiskuoti ir naikinti laivus, kuriuos naudoja žmonių kontrabandininkai, daugiausiai veikiantys Libijoje, kurią tebekrečia chaosas po diktatoriaus Muamaro Kadhafi (Muamaro Kadafio) nuvertimo prieš ketverius metus.
JT Saugumo Taryboje dirbančios ES šalys bendradarbiauja su Italija, rengdamos rezoliucijos projektą. Tas dokumentas leistų “naudoti visas būtinas priemones perimti ir pašalinti laivus, įskaitant jų sunaikinimą, padarymą neveikiančiais arba nepanaudojamais”, nurodė diplomatai.
Rusijos ambasadorius prie JT Vitalijus Čiurkinas sakė, kad suteikus leidimą naikinti laivus būtų “nueita per toli”, argumentuodamas, kad migrantų gabentojai nuomojasi laivus iš vietos savininkų, kurie dažnai nežino, kad laivai bus naudojami tokiai veiklai.
Vis dėlto po pasitarimo su Saugumo Tarybos diplomatais, vykusio už uždarų durų, F.Mogherini atrodė pasitikinti savimi, sakydama, kad sulaukė “aukšto lygio supratimo” ir kad būsima JT rezoliucija yra “galima”.
Ta rezoliucija būtų grindžiama JT chartijos 7-uoju straipsniu, leidžiančiu naudoti jėgą. Tikėtina, kad pagal tą dokumentą ES karinėms jūrų pajėgoms būtų suteikta teisė veikti Libijos teritoriniuose vandenyse.
Kreipdamasi į Saugumo Tarybą, F.Mogherini tikino, kad karinės jūrų pajėgos nesiektų kurstyti didesnio chaoso Libijoje, kur dvi besivaržančios vyriausybės kovoja su priešingų stovyklų ginkluotomis grupėmis.
“Nesiimame ir nesiimsime veiksmų prieš nieką – tik (dirbsime) partnerystėje su visais”, – sakė ji.
F.Mogherini taip pat žadėjo, kad “niekas nebus siunčiamas atgal prieš jų valią”, jeigu jūroje bus sulaikomi prieglobsčių ieškančių žmonių pilni laivai.
Žmogaus teisių ir pagalbos organizacijos skundžiasi, kad ES plane per daug dėmesio skiriama kariniam atsakui, nors turėtų būti susitelkta į pastangas užtikrinti didesnes galimybes migrantams teisėtai pasiekti Europą.
Per praeitą mėnesį vykusį ES viršūnių susitikimą lyderiai susitarė, kad reikia imtis veiksmų, reaguojant didėjantį žūstančių migrantų skaičių. Buvo nutarta skirta daugiau lėšų paieškų ir gelbėjimo misijoms, taip pat suplanuoti veiksmus prieš migrantų gabentojus.
Trečiadienį Europos Komisijos vadovas Jeanas-Claude’as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) planuoja pristatyti naują migracijos politikos planą, pagal kurį numatoma tolygiau paskirstyti imigrantų antplūdžio naštą tarp Bendrijos narių.
Pasak diplomatinių šaltinių, J.-C.Junckeris taip pat gali nustatyti kvotą, kad ES šalys per metus turi priimti 20 tūkst. pabėgėlių, nors Didžioji Britanija tvirtina, kad tai turi būti daroma savanoriškais pagrindais.
Vokietija palaiko pasiūlymą tolygiau paskirstyti imigracijos naštą tarp ES šalių, bet dėl šio klausimo 28 šalių bloke išlieka gilių nesutarimų.
“Junckeris nori kvotų pabėgėliams, bet praktiškai tai laikoma (kai kurių ES šalių) karo paskelbimu”, – sakė vienas aukšto rango Europos pareigūnas.
JT generalinis sekretorius Ban Ki-moonas (Ban Kimunas) gegužės 26 dieną atvyks į Briuselį ir pasakys kalbą Europos Parlamente, siekdamas įtikinti Bendrijos šalis suteikti saugų prieglobstį didesniam skaičiui pabėgėlių, siekiančių išvengti konfliktų ir skurdo.
