Europos Sąjungos Vyriausiasis įgaliotinis sakė, kad dėl Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno apnuodijimo ir įkalinimo bloko ryšiai su Rusija tapo itin prasti.
Maskvoje Žozepas Borelis lankėsi dėl susitikimo su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu. Vizito priežastimi tapo Navalnui taikomas teisinis spaudimas ir Kremliaus kritika JAV prezidento Džo Baideno retorikai, kurią apibūdino, kaip „labai aršią“.
„Mūsų santykiams dabar sunkus metas,“ susitikimo su Lavrovu pradžioje kalbėjo Borelis, apibūdindamas ryšius tarp dviejų šalių, kaip itin įtemptus, o Navalno situaciją, kaip pagrindine tokių ryšių priežastimi.
Jo apsilankymas Rusijoje yra pirmasis Europos Sąjungos atstovo vizitas nuo 2017 m., kuomet 2014 m. įvykusi Krymo aneksija pablogino tarptautinius santykius.
Europos valstybės kategoriškai pasmerkė Rusijos sprendimą suimti daugiau nei 10 tūkst. žmonių, kurie dalyvavo visoje šalyje vykusiose prieš Kremlių nukreiptose demonstracijose ir reikalavo paleisti Navalną į laisvę.
Praeitą savaitę teismas jam skyrė 3 metų laisvės atėmimo bausmę už 2014 m. skirtos atidėtos bausmės sąlygų pažeidimus. Tuomet bausmė skirta buvo dėl sukčiavimo – nuosprendžio, kurį vėliau Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažino savavališku.
Lavrovas Boreliui sakė, jog „Rusijai ir Europos Sąjungai, dviems didžiausioms žaidėjoms Europoje, trūko normalių santykių“ bei, kad dabartinė ryšių padėtis „naudos neteikia niekam.“
Diplomatai sakė norintys, kad Rusija ir Europos Sąjunga dirbtų kartu nepaisant visų skirtumų.
Bendroje naujienų konferencijoje Lavrovas sakė, kad „abi pusės patvirtino susidomėjimą dialogo kanalų palaikymui ir plėtojimui, įskaitant ir problemas, apie kurias mūsų pozicijos skiriasi,“ Borelis reporteriams į tai atsakė, jog „yra problemų su kuriomis privalome dirbti kartu.“
Navalnas buvo suimtas praėjusį mėnesį, vos nusileidus jo lėktuvui, skridusiam iš Vokietijos, kur jis sveiko po apnuodijimo įvykusio rugpjūtį ir dėl kurio jis kaltina Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.
Antradienį 2 m. ir 8 mėn. nuteistas opozicijos lyderis penktadienį vėl pasirodė teisme, kuriame buvo sprendžiama visai kita, šmeižto byla.
Joje jis kaltinimas dėl birželio mėn. parašyto „Twitter“ įrašo, kuriame 95 m. veteraną, pasirodžiusį Kremlių palaikančiame vaizdo įraše, pavadino „valstybės gėda“ ir „išdaviku“.
Vaizdo įrašas sukurtas išreikšti palaikymą praėjusią vasarą įsigalėjusioms konstitucijos pataisoms, kuriomis Putinui leidžiama likti valdžioje iki 2036 m.
Teisme Navalnas apkaltino veterano artimuosius, jog šie „pardavė jį dėl pinigų“ ir tvirtino, kad Rusijos žiniasklaida prie to prisidėjo.
„Visi supranta, kad tiesa mano pusėje,“ sakė jis.
Bausmė dėl šmeižto galima iki dviejų metų, tačiau penktadienį vykęs teismas nebuvo nusiteikęs paskelbti nuosprendžio tą pačią dieną.
Rugpjūtį Navalnas išgyveno „Novičiok“ išpuolį, o praėjusį mėnesį sugrįžo į Rusiją nepaisant to, kad valdžia buvo paskelbusi apie būsimą jo areštą.
Borelis su Lavrovu norėjo pakalbėti ne tik apie Navalną, bet ir apie klimato kaitą bei galimybes bendradarbiauti dėl Irano branduolinio susitarimo.
Aukšto lygio susitikimas sulaukė kritikos iš keleto Europos valstybių, kurios sunerimo, jog Maskva tai galėtų traktuoti, kaip įrodymą, kad Briuselis vėl nori dirbti, kaip įprastai.
Vis gausėja raginimų Europos Sąjungai iš visos Europos dėl naujų sankcijų Maskvai. Europos Sąjungos pareiškime sakoma, kad dėl „galimų tolimesnių sankcijų“ taikymo užsienio reikalų ministrai diskusijai rinksis vasario 22 d.
Praėjusį ketvirtadienį JAV prezidentas Džo Baidenas prižadėjo laikytis griežtesnių nusistatymų Rusijos atžvilgiu, nei buvęs prezidentas Donaldas Trampas. Kiti pareigūnai taip pat pažadėjo imtis veiksmų prieš Maskvą tiek dėl Navalno, tiek dėl kitų „piktadariškų“ veiksmų.
Kremlius tokius pažadus sukritikavo ir pavadino tai „agresyvia ir nekonstruktyvia retorika“ iš Jungtinių Amerikos Valstijų.
Dar vienoje byloje Navalnui gresia 10 metų laisvės atėmimo bausmė dėl įtariamo 4,8 mln. JAV dol. aukų pasisavinimo ir panaudojimo asmeninėms reikmėms, įskaitant ir keliones į užsienį.
Praėjusį ketvirtadienį jis kreipėsi į savo šalininkus ir skatino juos nugalėti baimę bei išlaisvinti Rusiją iš „vagių“ valdžios. Tuo tarpu jo padėjėjai pažadėjo įgyvendinti didelius protestus dar prieš kiek vėliau šiais metais įvyksiančius parlamento rinkimus.
