Kinija – vis dar viena didžiausių planetos teršėjų

Paskelbė: Data: 2019-01-29 08:30

Spausdinti | Komentarai

Šanchajus / © Wikimedia Commons archyvo nuotr.

Tarša – viena opiausių šio amžiaus problemų. Vis intensyvėjanti urbanizacija, industrializacija, stiprus pasaulio ekonomikos augimas, daro vis didesnę neigiamą įtaką aplinkai. Nenuostabu, kad aukščiausi taršos rodikliai yra didžiausią gyventojų populiaciją turinčioje Kinijoje. Šalyje susiduriama su daugybe ekologinių problemų – kaip šias problemas ima spręsti Kinijos valdžia ir visuomenė?

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis net devyni iš dešimties žmonių gyvena tokiose pasaulio vietose, kur oro tarša peržengia oficialius saugumo rodiklius. Kinija jau ne vienerius metus yra labiausiai aplinką teršianti šalis visame pasaulyje. Didieji Kinijos didmiesčiai beveik kasdien skendi tirštame smoge. Suprastėjusi oro kokybė iki pavojingo lygo, šalies gyventojus verčia masiškai keltis iš didmiesčių, tie kurie negali to padaryti, norėdami bent šiek tiek apsaugoti savo sveikatą – priversi gatvėse vaikščioti su kaukėmis, kartais net ir namuose – kai perspėjama apie pavojingą oro taršos padidėjimą sveikatai.

Kinijos sostinė Pekinas yra vienas iš labiausiai užterštų pasaulio miestų. Todėl gyventojai priversti nuolat stebėti orų prognozes. Dažnai spaudoje pasirodo įvairūs perspėjimai: „mėlynojo“ lygmens perspėjimas- skelbimas dėl dulkių pagausėjimo; „oranžinio“ lygmens perspėjimas- pavojingas smogas;  „mėlynasis“ perspėjimo lygmuo reiškia didelę oro taršą, kai vidutinis oro kokybės indeksas 24 valandas išlieka virš 200, tuo tarpu „oranžinio“ lygmens perspėjimas viešai praneša, kad oro kokybės indeksas jau peržengė 400 ribą.

Dėl sparčiai tobulėjančios pramonės industrijos, Kinijos smogai kas kart vis didesni, nei daugelio turtingų šalių, pavyzdžiui kaip Indijos ar Prancūzijos. 2018 metais, remiantis statistiniais Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis- Kinija prie šiltnamio efekto prisidėjo 4 procentais. Kinijos išmetamų anglies junginių kiekis kiekvienais metais vis auga. Smogas kasmet nužudo daugiau nei 2,1 milijonus žmonių. Baimindamasi vis didėjančių skaičių, pernai Kinijos valdžia pažadėjo- sumažinti pramonės išskiriamą taršą beveik trečdaliu bei kurti projektus – Pekino ir jo apylinkių valymui. Kinijos valdžia pareiškė, kad 60% miestų iki 2020 metų atitiks oro taršos standartus.

smogas

Pexels.com archyvo nuotr.

Šiuo metu atitinka vos keletą. Kinijos valdžia dažnai imasi tik trumpalaikių priemonių stabdant taršą. Pavyzdžiui norint palaikyti šiek tiek geresnius oro taršos rodiklius, Kinijoje neretai imamasi itin griežtų trumpalaikių priemonių– visiško gamyklų arba autotransporto sustabdymo tam tikroje teritorijoje. Deja, tai problemos neišsprendžia. Iš kitos pusės, šiuo metu Kinija yra viena didžiausia investuotoja į atsinaujinančios energijos šaltinius. Šalies vyriausybė žada iki 2020 metų į švarios energijos projektus investuoti 360 mlrd. dolerių ir šio proceso metu sukurti 13 mln. naujų darbo vietų.

Pramoninių įmonių statybas vis dažniau keičia žaliųjų technologijų įmonės: vėjo jėgainės, saulės baterijos ar hidroelektrinės. Šiuo metu Kinijai vis dar tenka pusė visų pasaulyje sunaudojamų anglių kiekio, o 70 proc. šalies elektros vis dar gaunama deginant anglį. Nors Kinija pagamina ketvirtadalį visos pasaulio saulės energijos – dvigubai daugiau negu JAV, tai sudaro vos 2 proc. visos šalies viduje sunaudojamos elektros. Ne tik oro bet ir vandens tarša Kinijoje nepavydėtina. Kinijos komunistinė valdžia ragina gyventojus mažiau naudotis automobiliais ir tausoti aplinką.

Sparti industrializacija Kinijoje gerina žmonių gyvenimo lygį, tačiau sukėlė milžiniškas neigiamas pasekmes aplinkai. Tai lėmė dar vieną ekologinę problemą-vandens tašą. Visi, kurie atvažiuoja į Kiniją, ir tie kurie yra pripratę vandenį gerti iš čiaupo, nustemba, kadangi Kinijoje nerekomenduojama gerti vandens iš čiaupo, nes tai gali sukelti apsinuodijimą bei kitas ligas.

KaunoZinios.lt_logo

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt

 
traffix.lt