Vakarų šalys nuo trečiadienio suteiks visišką suverenumą Kosovui, praėjus daugiau nei ketveriems metams po jo nepriklausomybės paskelbimo, tačiau šią džiaugsmingą progą aptemdė nauji Serbijos kaltinimai dėl nusikalstamos prekybos žmonių organais.
Vakarų šalys, priklausančios Tarptautinei Kosovo valdymo grupei (ISG), prižiūrėjusiai šią šalį nuo 2008 metų, kais ji vienašališkai paskelbė nepriklausomybę nuo Serbijos, planuoja oficialiai paskelbti užbaigusios savo misiją.
Tačiau šio susitikimo išvakarėse vienas Serbijos prokuroras atskleidė, kad Belgrado rankose atsidūrė vienas buvęs Kosovo sukilėliais, kuris per praeito amžiaus 10-ame dešimtmetyje vykusį Kosovo konfliktą esą dalyvavo chirurginėje operacijoje, per kurią buvo išimta širdis vienam serbui kaliniui, kuri vėliau esą buvo parduota tarptautinėje juodojoje žmonių organų rinkoje.
Kosovo užsienio reikalų ministras Enveras Hoxhajus (Enveras Hodžajus) pareiškė, kad šis pranešimas yra “propaganda” ir mėginimas “apjuodinti Kosovui labai svarbią dieną”.
“Turime tikslios informacijos…, kad likus parai iki tarptautinės Kosovo priežiūros pabaigos, Serbija paskelbs labai blogų žinių Kosovui”, – jis sakė AFP.
Pirmadienį Kosovui žvelgiant į savo ateitį, E.Hoxajus pareiškė, kad visiškas suverenumas yra “naujas skyrius” valstybės istorijoje, pridūręs, kad nuo šiol “mūsų šalis bus kaip kitos šalys”.
“Tikimės, kad šis veiksmas sustiprins mūsų tarptautinę padėtį labai padės įgyti naujų pripažinimų bei tapti visų tarptautinių mechanizmų visaverte nare”, – pažymėjo diplomatijos vadovas.
ISG, kuriai priklausė 23 Europos Sąjungos (ES) šalys, Jungtinės Valstijos ir Turkija, oficialiai paskelbs priežiūros misijos pabaigą po pirmadienio popietę įvyksiančio susitikimo.
Jame dalyvaus Nyderlandų diplomatas Pieteris Feithas (Pieteris Feitas), pirmininkaujantis Tarptautiniam civilinių reikalų biurui (ICO), kuris taip pat bus uždarytas, Kosovo premjeras Hashimas Thaci (Hašimas Tačis) ir daugelis kitų tarptautinių bei Prištinos vyriausybės pareigūnų.
Prieš nusprendžiant suteikti Kosovui visišką nepriklausomybę, šalies prezidentė Atifete Jahjaga (Atifetė Jahjaga) sakė, kad jos šalis nusipelnė tapti lygia su kitomis.
“Dabar Kosovas yra šalis, atitinkanti visas sąlygas tapti valstybe su aiškia euroatlantinės integracijos perspektyva. Mes esame laisva šalis”, – ji sakė kreipdamasi į tautą prieš ISG susitikimą.
Tačiau dienraštis “Zeri” perspėjo apie “daugybę iššūkių priešakyje”, nes “piliečių lūkesčiai nebuvo išpildyti”.
Kosovas – vienas iš neturtingiausių Europos regionų. Beveik pusė jo gyventojų neturi darbo ir gyvena skurde, rodo tarptautiniai tyrimai.
Ši teritorija ir jos 2 mln. gyventojų, tarp kurių daugiausiai etninių albanų, buvo vienaip ar kitaip administruojama tarptautinių institucijų nuo NATO bombardavimo kampanijos, privertusios tuomečio autoritarinio Serbijos prezidento Slobodano Miloševičiaus pajėgas pasitraukti iš šios provincijos 1999 metais.
2008 metų vasario 17 dieną Kosovas vienašališkai paskelbė nepriklausomybę nuo Serbijos ir vėliau buvo pripažintas apie 90 šalių, įskaitant daugumą ES valstybių.
Tačiau šiam žingsniui iki šiol priešinasi Belgradas, Maskva ir Kosovo serbai, sudarantys apie 6 proc. gyventojų ir susitelkę daugiausiai šalies šiaurėje, prie sienos su Serbija.
Tarptautinio vadovavimo pabaiga nepaveiks NATO vadovaujamų taikdarių pajėgų KFOR, kurios atsakingos už saugumo padėtį Kosove, taip pat ES teisinės valstybės misijos EULEX.
