V. Orbanas laimėjo ketvirtąją kadenciją Vengrijos premjero poste. EPA-ELTA nuotr.

Vengrijos nacionalistinių pažiūrų ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pasiskelbė laimėjęs sekmadienį vykusius šalies rinkimus. Balsų skaičiavimas dar nebaigtas, tačiau Orbano dešniojo sparno partija yra gerokai išsiveržusi į priekį, taigi labai tikėtina, kad politikui teks mandatas dirbti ketvirtą kadenciją.

„Fidesz“ – partijos, kurios vadovas yra V. Orbanas pakilimas akivaizdžiai pastūmėjo Vengriją link autoritarizmo ir demokratinių proceso ardymo. Vengrijos ministras pirmininkas pasinaudojo Covid viruso pandemija, perimdamas daugiau galios į savo rankas ir ją turėdamas, kartu su savo administracija nusitaikė į oponuojančias jam Vengrijos piliečių mažumas, norėdamas jas sutriuškinti.

Budapešte rinkimų naktį vykusiame renginyje sakydamas dešimties minučių kalbą, skirtą „Fidesz“ partijos nariams ir jos remėjams, Orbanas kreipėsi į jo vardą skanduojančią minią ir paskelbė „milžinišką mūsų partijos pergalę“.

„Mes laimėjome tokią didelę pergalę, kad ji matyti ir iš mėnelio, o iš Briuselio tuo labiau“, – teigė Orbanas, kurį Europos Sąjunga ne kartą smerkė už demokratijos erozijos ir korupcijos šalyje nepaisymą.

Vis dar skaičiuojant balsus jau buvo aišku, kad Orbano „Fidesz“ partija laimės rinkimus; vieninintelis kilęs klausimas – kokia bus persvara.

Suskaičiavus 91 proc. balsų, Orbano „Fidesz“ koalicija išsiveržė į priekį surinkdama 53 proc., o proeuropietiška opozicinė koalicija „United for Hungary“ („Vengrijos susivienijimas“) buvo surinkusi vos 34 proc., kaip skelbė Nacionalinių rinkimų biuras.

Tapo aišku, kad „Fidesz“ gali vėl laimėti rinkimus bei toliau priiminėti vienašališkus sprendimus už Centrinės Europos tautą.

Visas pasaulis šiąnakt Budapešte pamatė, kad kriščioniška demokratiška politika, konservatyvioji pilietinė politika ir patriotizmas laimėjo. Skelbiame Europai – mes nesame praeitis; mes – tai ateitis“, – teigė Orbanas.

Kritikai jau kurį laiką politikui priekaištauja dėl nešvarių politinių žaidimų prieš oponentus. Europos saugumo ir kooperacijos organizacija („The Organization For Security and Cooperation in Europe“) pasiuntė į Vengriją visą rinkimų stebėjimo komandą. Taip Europos Sąjungoje nutinka tik antrą kartą.

Gaboras Somogji, 58-erių metų rinkodaros specialistas, pasibaigus balsavimui teigė, kad Vengrijos žiniasklaida prijaučia Orbanui ir „Fidesz“, todėl rinkimai nebuvo sąžiningi.

Aš tikrai pasitikiu stebėjimu. Viskas su juo tvarkoj, aš patenkintas. Tačiau netikiu, kad rinkimai bus švarūs. Netgi pati kampanija nebuvo labai švari“, – teigė Somogji.

Orbanas per 12 metų valdžioje užėmė Vengrijos teismų sistemos, žiniasklaidos ir švietimo kontrolę, kuri dabar bus pratęsta iki 2026 metų. Jis pasistengė, kad būtų priimti į imigrantus ir LGBTQ bendruomenę nutaikyti įstatymai, ir siekė sukurti „neliberaliąją“ valstybę Europos Sąjungoje.

Nuo to laiko, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Orbanas stengėsi nesikišti į konfliktą ir netiekė Ukrainai nei karių, nei ginklų. Jis palaikė didžiąją dalį ES Rusijai skirtų sankcijų, tačiau atsisakė žengti žingsnį toliau ir rinkėjams prisistatė kaip taikdarys, o rinkimus nupiešė kaip pasirinkimą tarp taikos ir stabilumo bei karo ir chaoso.

Opozicija siūlė vengrams paremti Kyjevą ir veikti vieningai su ES bei NATO, tačiau vyriausybę palaikanti žiniasklaida transliavo žinią, kad opozicija tik nori Vengriją įtraukti į konfliktą.

Orbanas, ilgametis Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas, ne tik tvirtino, kad vengrams reikia likti neutraliems karo Ukrainoje atžvilgiu, tačiau ir palaikyti artimus ekonominius ryšius su Maskva, įskaitant rusiškų dujų ir degalų importą.

Trečiadienį Orbano vyriausybės Užsienio reikalų ministras apkaltino Ukrainos vyriausybę bendradarbiaujant su Vengrijos opozicinėmis partijomis, tačiau nepateikė jokių įrodymų.

Opozicija sukritikavo Orbano politinę laikyseną: „Putinas bando atkurti sovietų imperiją, o Orbanas tiesiog stovi ir ramiai sau žiūri galvoje strateguodamas“, – teigė opozicijos lyderis Marki-Zay kovą vykusiame mitinge.

Netgi dar neprasidėjus invazijai, Orbano santykiai su ES buvo sudėtingi. Bloko svarbiausi asmenys kritikavo Orbano vyriausybę už nesugebėjimą spręsti teisinių problemų; dar šiais metais Europos aukščiausiasis teimas priėmė įstatymą, kuriuo uždraudė ES finansuoti Vengriją ir Lenkiją, kadangi šios pažeidė kai kurias demokratines teises.

Sekmadienį taip pat buvo surengtas referendumas dėl Orbano kontroversiško įstatymo uždrausti vaikus mokyti apie homoseksualumą ir translyčius asmenis. Įstatymo kritikai teigia, kad šis praeitais metais priimtas įstatymas yra diskriminacinio pobūdžio, kertasi su europietiškomis vertybėmis ir sulygina homoseksualumą su pedofilija. Valdžia į tai atsakė pasiūlydama referendumą.

Kad referendumo sprendimas įsigalėtų, jame turėjo dalyvauti pusė oficialiai Vengrijoje registruotų rinkėjų. Suskaičiavus 98 proc. balsų, slenkstis nebuvo peržengtas. Vis dėlto dauguma rinkėjų, kurie dalyvavo referendume, palaikė vyriausybės poziciją.

Rekomenduojame

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt

 
Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: