© Wikimedia Commons archyvo nuotr.

Parolimpinės Žaidynės – tai įvairių sporto šakų renginys, skirtas fizinių, psichinių ar sensorinių negalių turintiems sportininkams. Tai apima judėjimo negalią, įvairias amputacijas, regėjimo negalią ir cerebrinį paralyžių. Šios žaidynės yra antros pagal dydį pasaulyje, po Olimpinių Žaidynių. Tačiau ar visi žinome Parolimpinių Žaidynių egzistavimo pradžią, jų išskirtines sporto šakas ir kitas esmines savybes? Taigi, supažindiname Jus su įdomiausiais ir svarbiausiais šių žaidynių faktais.

Kada prasidėjo Parolimpinės Žaidynės?

Pirmosios Parolimpinės Žaidynės prasidėjo 1948 metais, kai Liudvikas Guttmann‘as suorganizavo sportines varžybas, kuriose dalyvavo du Antrojo Pasaulinio karo veteranai, turėję stuburo traumas. 1976 metais Toronte, Kanadoje gimė neįgaliųjų grupės tarptautinės sporto varžybos, kartu sujungus skirtingas negalias turinčius sportininkus. Tais pačiais metais, Švedijoje vyko pirmosios Žiemos Parolimpinės Žaidynės. Nuo 1960 metų vykusių Vasaros Parolimpinių Žaidynių Romoje, dalyvaujančių sportininkų skaičius padidėjo nuo 400 atletų iš 23 šalių iki 3806 atletų iš 136 šalių, vykusių 2004 metais Atėnuose. Šios žaidynės kaip ir įprastos Olimpinės žaidynės vyksta kas 4 metus, kuriose sportininkai turi griežtus kvalifikacinius standartus, siekiant konkuravimo tarp dalyvių.

10 faktų apie Parolimpines Žaidynes

1. 2012 metais Londonas tapo kaip geriausia šių žaidynių vieta. Buvo išplėstos traukinių platformos, autobusuose įrengtos specialios prieigos su vežimėliais ir upių prieplaukoms suteiktos rampos. Daugiau nei 8000 Londono autobusuose buvo įrengtos naujos „iBus“ sistemos, skirtos klausos ir regėjimo negalią turinčią žmonėms, eismo ir kiti pranešimai pateikiami ir vizualiniu ir radijo būdu. Būtent tiek naujų įrenginių buvo įdiegta dėl Parolimpinių Žaidynių sportininkų, suteikiant jiems esminius, bet labai svarbius kasdienio gyvenimo patogumus.

2. Trischa Zorn iš JAV laikoma visų laikų Parolimpinių Žaidynių pasididžiavimu. Jos karjera truko 24 metus, nuo 1980 iki 2004 metų. Ji varžėsi 7 Parolimpinėse aklųjų plaukimo rungtyse, kuriose iš viso laimėjo 55 medalius, iš kurių buvo 41 aukso medalių.

3. Sportininkai, turintys regėjimo sutrikimą yra neatsiejami nuo savo vedlių, todėl neįgalusis sportininkas ir vedlys – gidas yra laikomi komanda ir jie abu yra kandidatai į medalį.

4. Esančių iš 20 sporto šakų Parolimpinėse Žaidynėse, tik 4 nėra įprastose Olimpinėse Žaidynėse. Golbolas (angl. Goal Ball) – rungtis skirta regėjimo negalią turinčią sportininkams, kurio tikslas įmušti garsiai riedantį kamuolį, į varžovų vartus. Riedančiam kamuoliui kelią užtverti bando gynėjai, kurie krenta ir bando sustabdyti kamuolį. Sekanti Bočia (Boccia), kuriose dalyvauja dviejų žmonių komandos, turinčios cerebrinio paralyžiaus negalią. Sportininkai ridena, spiria arba meta kamuoliuką, kurį taiko kuo arčiau taikinio. Tai yra viena labiausiai žinomų Parolimpinių Žaidynių sporto šakų ir žaidžiama daugiau nei 50 pasaulio šalių. Regbis invalido vežimėlyje – įprastas regbio žaidimas, tačiau dalyvauja negalintys vaikščioti sportininkai. Jėgos trikovė – labai panaši į sunkiąją atletiką, bet čia naudojama tik viršutinė kūno dalis.

5. Parolimpinių Žaidynių pradžioje galėjo dalyvauti tik sportininkai su invalido vežimėliais. Tačiau 1976 metais buvo įtraukti ir kitas negalias turintys sportininkai.

© Wikimedia Commons archyvo nuotr.

6. Šiuolaikinės Parolimpinės Žaidynės turi 6 negalios grupes: amputacijos, cerebrinio paralyžiaus, stuburo smegenų traumos, intelekto negalios, regėjimo sutrikimo ir kitos mažesnės. Visos kitos yra retesnės, nepriskiriamos išvardintoms negalių grupėms, pavyzdžiui Nykštukinė, sklerozė ar įgimti sutrikimai.

7. Pirmasis gimnastas, konkuravęs su negalia žaidynėse, buvo vokiečių kilmės amerikietis George‘as Eyser. Dar 1904 metais, neegzistuojant Parolimpinėms varžyboms, per vieną dieną įprastose Olimpinėse žaidynėse, su viena dirbtine koja jis sugebėjo laimėti šešis medalius: tris aukso, du sidabro ir vieną bronzos.

8. 2008 metais, Pietų Afrikos Natalie Du Toit ilgų distancijų plaukikė, tapo antra sportininke konkuravusia abiejose žaidynėse. Jos negalia – kojos implantas, teturi vieną sveiką koją, tačiau įrodė, kad gali varžytis ir su sveikais, profesionaliais plaukikais. Taip pat ji pirmoji sportininkė nešusi savo šalies vėliavą tiek Parolimpinių Žaidynių, tiek Vasaros Olimpinių Žaidynių atidarymo ceremonijose.

9. Britų plaukikė Eleonora Simmonds tapo visų laikų jauniausia dalyve, laimėjusią aukso medalius. 2008 metais Parolimpinėse Pekino Žaidynėse, būdama 13 metų laimėjo aukščiausią vietą 100m ir 400m laisvo stiliaus plaukime.

10. Parolimpinių Žaidynių simbolis yra sudarytas iš trijų populiarių spalvų, raudonos, mėlynos ir žalios, kurios yra plačiausiai naudojamos nacionalinėse šalių vėliavose. Žodis „para“ (angl.parallel) žaidynių pavadinime reiškia abiejų Olimpinių Žaidynių lygiagretiškumą, jų tą pačią prasmę.

Taip pat skaitykite: TOP 10 gyvų pasaulio diktatorių

Rekomenduojame

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt

 
Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: