Istorinius filmus kurti nėra lengva. Turite atsižvelgti į daugybę smulkmenų ir parašyti tikslų scenarijų. Puikiai atkurti epochą, rimti projektai samdo konsultantus, kurie užtikrina, kad filmas būtų istoriškai tikslus. Nufilmuota medžiaga kelis kartus dar patikrinama.
Tačiau vis tiek gali pasitaikyti klaidų ir labai dėmesingi žiūrovai jas pastebi. Jie atkreipia dėmesį į tokius smulkius dalykus kaip personažo nagų ilgis ir jų dėvimi akinių tipai. Taigi pažvelkime į filmus, kuriuose veikėjų kostiumai atrodė ne visai teisingai.
„Tiudorai“ (The Tudors)
Ši keturių sezonų istorinė drama pasakoja apie XVI a. Angliją – pavadinimas sufleruoja, kad nagrinėjamos Tiudorų gyvenimo peripetijos, tačiau labiausiai orientuojamasi būtent į skandalingąjį jų atstovą, karalių Henrį VIII.
Tokios apykaklės (su raukiniais), kokias dėvėjo Natali Dormer vaidindama Aną Bolein TV seriale „Tiudorai“, XVI amžiuje buvo dėvimos tik prie uždengtų krūtinių. Jei ponia (ypač karalienė) dėvėtų tokius drabužius per puotą, tai virstų didžiuliu skandalu.
„Favoritė“ (The Favourite)
Yorgos Lanthimos barokinė istorinė dramedija (dviejų žanrų – dramos ir komedijos – lydinys) – „Favoritė“ susišlavė net dešimt Oskarų nominacijų, O filme sužibėjusi Olivia Colman nugvelbė Oskarą apdovanojimą iš kitų konkurenčių puikiu karalienės Anos personažu.
Blakstienų tušas buvo išrastas XIX amžiuje, o filme tušą galite pamatyti kelis kartus. Artimuose kadruose su aktorėmis Ema Staun ir Reičel Veis, jų ausyse galite pamatyti ne vieną skylę auskarams, o tai būtų buvę keista, jei moteris XVIII amžiaus pradžioje jas turėtų.
Mados ekspertai kostiumuose rado daug klaidų, tačiau filmo dizaineriai ir stilistai visa tai darė tyčia, nes režisierius Jorgosas Lantimosas norėjo padaryti filmą šiek tiek siurrealistinį.
„Karaliaus kalba“ (The King’s Speech)
Tai istorinė drama apie sosto atsisakiusį Edwardo VIII brolį Džordžą VI (jį lietuvių istorikai vadina karaliumi Jurgiu VI), kuris buvo karūnuotas 1937-ųjų metų gegužės dvyliktąją ir valdė bočių sukurtą imperiją iki savo mirties 1952-aisiais.
Neteisingos sijono spalvos sukėlė sumaištį po filmo išleidimo. Škotai buvo įžeisti, nes Džordžas VI (vaidina Kolinas Firtas) dėvėjo sijoną su airišku raštu, kuris nebuvo sukurtas iki 1997 m.
Didžiosios Britanijos karališkosios šeimos nariai dėvėjo sijonus su škotišku raštu, vadinamu „Balmoral“. Karalienė Viktorija ir jos vyras princas Albertas yra tie, kurie XIX a. viduryje sukūrė šį raštą Balmoralo pilyje Škotijoje.
„Atgal į ateitį“ (Back to the Future)
Guvus ir išradingas paauglys Martis Makflajus (Michaelas J. Fox’as) amžinai turi problemų su laiku. Jis nuolat vėluoja į mokyklą ir prie pietų stalo, o vieną kartą suvis atsiduria… kitame laike. Genialus ir truputį kvaištelėjęs mokslininkas Dokas (Christopheris Lloydas) sukonstruoja tikrą laiko mašiną, kuria savanoris Martis nuskraidinamas į praėjusio amžiaus septintąjį dešimtmetį. Ten jis sutinka savo būsimuosius tėvus, kurie dar tik mokosi vienoje mokykloje. Atvykėlis padaro daug gerų darbų, išmoko jaunimą negirdėtų dainų ir sutvirtina savo būsimųjų gimdytojų draugystę.
Scena, kai Martis mokyklos vakarėlyje vietoj Marvino Berio groja gitara, yra labai žinoma. Tačiau nedaugelis žmonių pastebėjo, kad jis groja ateities gitara – „Gibson ES-345“, kuri buvo išleista 1958 m. tačiau filmas sukurtas 1955 m.
„Gyvenimas yra gražus“ (Life Is Beautiful)
“Gyvenimas yra gražus” (it. “La Vita e Bella“) meistriškas italų komiko Roberto Benigni darbas. Šioje tragikomedijoje jis ne tik režisavo, bet atliko ir vieną pagrindinių vaidmenų. Istorija apie žydą italą, knygyno savininką Guido Orefice (Roberto Benigni) ir jo siekį apsaugoti savo sūnų nuo siaubo, vykdomo nacių koncentracijos stovykloje. Filmas, susilaukęs didelio pripažinimo, įrodė, kad Holokausto tema galima kalbėti ir šmaikščiai bei jautriai.
Tikrais įvykiais paremtame filme pasakojama žydų Guido, jo žmonos Doros (akt. Nicoletta Braschi) ir sūnaus Joshua (akt. Giorgio Cantarini) istorija. Veiksmas mus perkelia į Antrojo pasaulinio karo laikotarpį. Gvildenama žydų holokausto tema. Šis filmas skiriasi nuo kitų šia tema sukurtų filmų.
Kai Dora klausosi operos kūrinio, po šaliku galima pamatyti jos ilgus plaukus. Koncentracijos stovyklose moterų galvos buvo skutamos, kad būtų išvengta utėlių gausėjimo.
„Gladiatorius“ (Gladiator)
Kai baigiantis XX amžiui britų režisierius Ridley Scottas pradėjo sukti istorinį epą „Gladiatorius“, mažai kas tikėjo šio brangiai kainuojančio (biudžetas 103 milijonai dolerių) projekto sėkme. „Gladiatoriaus“ veiksmas rutuliuojasi Viešpaties metais 180-aisiais, kai Romos legionų karo vadas Maksimas (Russellas Crowe) laimi mūšį su germanų barbarais ir grįžta namo. Čia jo laukia ne tik nugalėtojo laurai, bet ir netikėta žinia: mirštantis valdovas Markas Aurelijus (Richardas Harrisas) liepia perduoti valdžią Senatui ir padaryti viską, kad jam mirus sosto neužimtų jo garbėtroška sūnus Komodas (Joaquinas Phoenixas).
Kovos su tigrais metu Maksimas nukrenta ir apsiverčia atskleisdamas „Lycra“ šortus. Kur gladiatorius apsipirko Romoje? „Lycra“ buvo gaminami tik XX amžiaus viduryje.
„Favoritas“ (Seabiscuit)
1937-ųjų metų žiema. Jau septyniolika metų Amerikai niekaip nesisekė išbristi iš gilios ekonominės krizės. Milijonai žmonių neteko darbo, namų ir šeimų. Idėja, jog kiekvienas, turintis darbą tokioje šalyje, galės gerai gyventi, sprogo kaip muilo burbulas. Žmonės gyveno neviltyje, baimėje ir nežinioje dėl ateities. Likimas netikėtai suveda tris gyvenimo nesėkmių palaužtus vyrus. Tais sunkiais laikais jų svajonė atrodė naivi ir neįgyvendinama: rasti žirgą, kuris sudalyvautų prestižiškiausiose metų lenktynėse ir jas laimėtų!
Žokėjai turi smakro diržus, prilaikančius kepures. Žokėjų kepurėse nebuvo smakro dirželių, kol 1956 metais nebuvo pristatytas „Caliente“ apsauginis šalmas.
„Mažosios moterys“ (Little Women)
Autobiografinių detalių nestokojančioje knygoje L.M. Alcott aprašo keturių seserų – Megės, Džo, Betės ir Eimės – gyvenimą. Bręstančios merginos pažįsta pasaulį, maištauja prieš visuomenės stereotipus moterų atžvilgiu ir pamažu formuojasi kaip stiprios, nepriklausomos asmenybės.
Kai kurie žmonės mano, kad „Mažosios moterys“ nenusipelnė „Geriausio kostiumų dizaino“ gauto „Oskaro“, nes buvo tiek daug netikslumų, kuriuos padarė filmo kostiumų dizainerė Džeklina Durant. Suknelės, kurias seserys dėvėjo filme, turi netinkamas spalvų schemas, o siluetai tuo metu nebuvo populiarūs. Jų šukuosenos yra netvarkingos ir dažnai nedėvėjo skrybėlių, kas XIX amžiaus viduryje merginoms buvo negirdėta.
Tačiau pati didžiausia problema buvo ta, kad Marčų šeima buvo neturtinga – tai iš kur jie gavo pinigų šioms nuostabioms suknelėms? Žinoma, suknelės, kurias jos dėvėjo beveik kiekvienoje filmo scenoje, kainavo nemažus pinigus. Ir verta paminėti, kad karo metu daugelį audinių – ypač medvilnės – buvo labai sunku įsigyti.
„Bus kraujo“ (There Will Be Blood)
Modernaus kino šedevru pavadintas filmas „Bus kraujo“, sukurtas pagal JAV literatūros realisto Uptono Sinclairo romaną „Nafta“. Matyt, neveltui savo filmo pavadinime juoduoju Žemės auksu dažnai vadinamą purviną skystį režisierius keičia visai kita substancija, pulsuojančia žmonių gyslose.
„Bus kraujo“ – tai kalnakasio, kuris XIX amžiaus pabaigoje tapo naftos magnatu, istorija. Ugniagesio scenoje atsiskleidžia veikėjo batai, turintys vaflinį padą. Vaflinis padas nebuvo išrastas ir naudojamas iki aštuntojo dešimtmečio pradžios ir vidurio.
„Karibų piratai: Juodojo perlo prakeiksmas“ (Pirates of the Caribbean: The Curse of the Black Pearl)
Filme visi Karališkojo laivyno pareigūnai ir jūreiviai dėvi tas pačias uniformas. Tačiau tuo metu jie iš tikrųjų neturėjo tų pačių uniformų. Pirmieji vienodų pareigūnų uniformų nuostatai buvo išleisti 1748 m.
Be to, šiame filme Elžbietos nagams nutinka kažkas stebuklingo. Kai ji yra suaugusi mergina ir žiūri į piratų medalioną, galite pamatyti, kad jos nagai yra trumpi. Bet tada Elžbieta pagrobiama ir matosi, kad ji turi prancūziškus nagus. Jie tikriausiai iškirpo sceną, kur ji tvarkėsi nagus…
Taip pat skaitykite: Įspūdingos kino užkulisių nuotraukos, kurių niekados neturėjome pamatyti [FOTO]
