Nors visi puikiai prisimename savo pirmąją meilę, o galbūt ir jausmus, kuriuos ji mums kėlė, meilės istorijos, kurias matome ekranuose paveikia mus ne ką mažiau ir gali sukelti tikrą emocijų bangą, pradedant džiugesiu, susijaudinimu bei baigiant ašaromis ir įskaudinta širdimi. Tačiau, kad šios istorijos būtų įtikinamos, tam reikalingi puikūs aktoriai, kurie geba įsijausti į savo veikėjus ir perteikti pačius tikriausius ir nuoširdžiausius jausmus.

Iš tikrųjų, dauguma geriausių pasaulio meilės istorijų būtent ir kilo iš mėgstamiausių mūsų išgalvotų veikėjų, nesvarbu ar tai būtų 1990-ųjų klasika, kuriai netrūksta nei romantikos, nei puikių sąmojų, ar šiuolaikiniai perpasakojimai, kurie sugeba perteikti savo pirmtakų jausmus ir mintis. Atrinkome jums 10 pačių įsimintiniausių porų, dėl kurių žavesio ir jaudinančio tarpusavio ryšio tikrai verta pažiūrėti šiuos filmus.

Romeo ir Džuljeta iš filmo „Romeo ir Džuljeta“

Kler Deins, įkūnijanti Džuljetą ir Leonardas Dikaprijas, įkūnijantis Romeo, yra išties puikiai parinkti aktoriai, kurie 1996 metų Bazo Lurmano „Romeo ir Džuljetos“ adaptacijoje vaizduoja jau klasika tapusią ir išties tragišką meilės istoriją. Ši adaptacija išties įspūdinga, kadangi ji perkeliama į moderniuosius laikus, kuriuose skamba populiariausios to meto „MTV“ pop ir roko dainos, sugebėjusios pritraukti ir sudominti daugybę tuometinių paauglių ir jaunuolių. Ši tragiška meilės istorija tarp dviejų paauglių, nors ir ne visiškai atitinka sudėtingus Šekspyro dialogus, tačiau vis tiek yra itin įtraukianti ir greičiausiai ne vieną priverčianti nubraukti kelias ašaras.

Moli ir Semas iš filmo „Vaiduoklis“

Filmas „Vaiduoklis“ toli gražu nėra tradicinė meilės istorija. Romantika ir santykiai tarp Moli Dženson (Demi Mūr) ir Semo Vyto (Patrikas Sveizas) pasakojami, taip sakant, „tiesiai iš kapo“, kadangi Semo vaiduoklis po mirties vis pasirodo savo sužadėtinei ir toliau bando ją apsaugoti, tuo pačiu bandydamas perduoti jai žinutę. Toks filmo pasakojimo būdas ir pats siužetas yra išties skaudus, draskantis širdį, tačiau tuo pačiu ir širdžiai mielas, o jame iškeliamas svarbiausi klausimao: Ar meilė išgyvena ir pomirtiniame gyvenime? O gal meilė yra stipresnė už mirtį? Moli ir Semas išties tinka vienas kitam, o mums, žiūrovams, sukuria tokį romantišką, aistringą ir neįprastą pasirodymą, kuris ilgam išlieka mūsų mintyse.

Nojus ir Elė iš filmo „Užrašų knygelė“

Užtenka pažiūrėti į bet kokį Nikolo Sparkso romaną, jog skaudi ir žlugdanti romantika priverstų išspausti ašarą. Ne išimtis ir 2004 metų Niko Kasavečio režisuotas filmas „Užrašų knygelė“, kuriame Rajanas Goslingas įkūnija nepastovų, nepasiturintį medienos darbininką Nojų, o Reičel Makadams – peveldėtoją Elę. Filme pasakojama jaunos, 1940 metais įsimylėjusios, poros istorija, tačiau istoriją pasakoja ne pora, o jų palikti užrašai. Jaunuoliai susitinka 1940 metais Pietų Karolinoje ir užmezga trumpą romaną, kuris nutrūksta dėl Elės tėvų nepritarimo. Nojus kiekvieną dieną rašo Elei laiškus, kuriuos Elės mama nuo jos slepia. Nojus išvyksta kariauti Antrajame pasauliniame kare, o Elė dirba slauge. Vieną dieną, prieš pat Elei ištekant už kito, jie vėl susitinka. Praėjus daugybei dešimtmečių senasis Nojus (Džeimsas Garneris) skaito Alzhaimeriu sergančiai Elei (Gena Roulands) jų gyvenimo istoriją iš užrašų knygutės, stengdamasis padėti jai prisiminti. Filmas gan liūdnas, tačiau jame vaizduojama ilgaamžė, laikui nepavaldi meilės istorija, kurią vainikuoja ikoniškasis poros bučinys lietuje.

Sook-Hee ir Hideko iš filmo „Tarnaitė“

Jei pasiilgote šiek tiek trikdančio trilerio, kupino kone garuojančios romantikos, būtinai pažiūrėkite korėjietišką dramą „Tarnaitė“. Istorijos veiksmas vyksta ankstyvajame 20-ajame amžiuje, kuomet Korėja buvo okupuota Japonijos, o siužetas sukasi aplink turtingąją Ledi Hideko (Kim Min-hee) ir jos tarnaitę Sook-hee (Kim Tae-ri). Nors Ledi Hideko jau suplanuotos vestuvės, ji įsimyli savo tarnaitę ir pasineria į uždraustos meilės romaną. Istorija pasakojama trimis dalimis, kurių kiekviena kupina įvairių siužeto vingių ir netikėtumų bei slaptų tapatybių, o kad nepasimestumėte siužeto dėstymo vingiuose, būtina filmą žiūrėti labai atidžiai. Tačiau kai ekrane matome tokią nuostabią porą, degančią meile viena kitai, tikrai sunku susikaupti. „Tarnaitė“ yra išties jaudinantis filmas, o Hideko ir Sook-hee duetas sukuria vieną ikoniškiausių kino porų.

Elizabet ir Ponas Darsis iš filmo „Puikybė ir prietarai“

Klasikinėje meilės istorijoje „Puikybė ir prietarai“, adaptuotoje pagal to paties pavadinimo Džeinės Ostin romaną, Keira Naitli ir Metju Makfeidenas įkūnija Elizabet Benet ir Poną Darsį. Filmo siužetas sukasi aplink Elizabet, kuri kartu su tėvais ir dar dviem seserimis gyvena Anglijos užmiestyje. Kadangi yra vyriausia iš seserų, jos tėvai spaudžia ją greičiau ištekėti, o kai ji supažindinama su gražiu, aukštesniosios klasės atstovu, Ponu Darsiu, tarp jų įsižiebia, regis, apčiuopiamos traukos kibirkštėlės. Tačiau kaip ir kiekvienoje dėmesio vertoje meilės istorija, poros kelias į laimę nusėtas įvairiomis kliūtimis, kurias įveikti gali tik karščiausia meilė. O visą šią kelionę meilės link kuo puikiausiai įkūnija pagrindiniai aktoriai, kurie puikiai tinka vienas kitam tiek savo talentu, tiek išvaizda.

Rikas ir Ilsa iš filmo „Kasablanka“

Klasikiniame filme „Kasablanka“ yra visko: intrigų, smurto, karo, komedijos ir, žinoma, romantikos. Šiurkščiam amerikiečiui emigrantui Rikui Bleinui, kurį įkūnija puikusis Hampris Bogartas, Maroko mieste, Kasablankoje, priklauso baras. Europa stovi ant karo ribos, o Kasablanka yra uostas, kuriame visi nori išlipti ir persikelti per jūrą į saugią teritoriją. Vieną dieną į barą įžengia sena Riko meilė, Isla Lund (Ingrida Bergman), kuri ieško būdo sau ir savo vyrui, čekų revoliucionieriui Viktorui Lazlui (Polas Hanreidas), pabėgti. Kuomet Riką ir Islą prieš keletą metų Paryžiuje siejo romantiški santykiai, Isla manė, jog jos vyras nebegyvas, tačiau galiausiai ji sužinojo, jog tai netiesa ir paliko Riką, jog sugrįžtų slaugyti Viktoro. Nors Islos ir Riko meilė Paryžiuje truko neilgai, tačiau ji buvo išties stipri, aistringa ir kerinti.

Meilutė ir Džonis iš filmo „Purvini šokiai“

Filmo „Purvini šokiai“ veiksmas vyksta 1963 metais, kuomet Francesa „Meilutė“ Housman (Dženifer Grei) atvyksta paatostogauti į Katskilą. Čia ji susipažįsta su šokių treneriu Džoniu (Patrikas Sveizas), kuris išmoko ją šokti purvinus šokius. Meilutė, užaugusi kiek konservatyvesnėje aplinkoje, iškart įsimyli Džonį, o Džonis atsako jai tuo pačiu. Tačiau visa jų tarpusavio ryšio ir meilės esmė yra nepakartojami šokiai. Grei ir Sveizas yra išties talentingi aktoriai ir šokėjai, o dėl to uždraustą jų meilę stebėti tik dar įdomiau. „Purvinuose šokiuose“ nagrinėjamos klasių atskyrimo problemos, kadangi Meilutės tėvai nepritaria jos santykiams su dirbančiosios klasės atstovu Džoniu ir dėl to šeimoje kyla įtampa. Tačiau visa tai galiausiai baigiasi finaliniu, legendiniu pasirodymu ir, žinoma, atleidimu. Pabaigoje neaišku, kokiu keliu pasuks Meilutė ir žymiai už ją vyresnis Džonis, tačiau jie bent jau kaip reikiant pasilinksmino.

Enis ir Džekas iš filmo „Kuprotas kalnas“

Režisieriaus Ang Lee filme „Kuprotas kalnas“ pasakojama dviejų vyrų, Enio (Hytas Ledžeris) ir Džeko (Džeikas Gilenholas) istorija. Vyrukai pasamdomi vasaros metu kartu ganyti avis, todėl ilgas dienas praleidžia vienu du, kai aplink plyti vien pievos ir kalnai. Vyrai pradeda jausti trauką vienas kitam, kuriai vieną naktį, po išgertuvių, pasiduoda. Tačiau jų meilė – uždraustas vaisius, ir vyrams tenka slėpti savo jausmus. Enio ir Džeko meilės istorija galiausiai baigiasi tragedija, kaip kad ir vieno iš aktorių: Ledžerio pasirodymas šiame filme laikomas vienu geriausių visoje jo karjeroje. Kaip bebūtų, dėl slaptumo, baimės įkliūti, o kartu ir troškimo būti kartu, ši veikėjų pora išties ikoniška.

Edvardas ir Vivjena iš filmo „Graži moteris“

Tiesiog paprasta miela Pelenės istorija apie turtuolį, kuris pasisamdo prostitutę, tačiau 1991 metų „Graži moteris“ iškėlė Džuliją Roberts į žvaigždes. Filme ji įkūnija savo kūną Los Andžele pardavinėjančią Vivjeną, kuri praleidžia naktį su įsitempusiu milijonieriumi, finansų rykliu Edvardu (Ričardas Giras), kuris superka kompanijas, jas sužlugdo, o tada pardavinėja dalelė po dalelės. Tačiau Edvardas susižavi tiesmukišku Vivjenos požiūriu, o ji, savo ruožtu, išmoksta suvokti, kad gali tapti kuo nors daugiau… žinoma, gavus šiek tiek pinigų. Nepaisant abipusio užtikrinimo, jog tai paprasčiausiai verslo sandoris, porelė visgi įsimylį. Filme „Graži moteris“ tikrai pastebime fantazijos ir pasakos elementų, tiek iš romantinės, tiek iš seksualinės pusės. Į šį filmą galima žiūrėti įvairiai: arba kaip į istoriją apie prostitucijos industriją, arba kaip į nuostabų meilės pasakojimą, tačiau kad ir ką pasirinktumėte, tikrai liksite sužavėti pagrindinės filmo veikėjų poros žavesiu bei grožiu.

Mija ir Sebastijanas iš filmo „Kalifornijos svajos“

Demjeno Šazelo filmas „Kalifornijos svajos“ turbūt yra vienas geriausių ir įsimintiniausių šių laikų miuziklų. Sunku nesistebėti kiek daug energijos ir laiko paskirta ne vien žodžiams, tačiau ir kiekvienam kūno judesiui bei užburiančiai muzikai. Filme pasakojama apie karjeros siekiančią aktorę Miją, kuri tarp perklausų aptarnauja žvaigždes kavinėje, tuo tarpu džiazo muzikantas Sebastijanas pragyvena atlikdamas puikius pasirodymus purvinuose baruose. Vaikydamiesi savo svajones pora kartą susitinka ir įsimyli, tačiau su meile atsiranda ir baimė bei sąmyšis, kadangi jiems tenka nuspręsti, kas yra svarbiau: ar kartą gyvenime pasitaikanti nuoširdi, tyra meilė, ar prožektorių šviesa ir dėmesys. Tai išties stiprus filmas apie meilę ir svajones, ir kokią įtaką jos daro viena kitai. Los Andželas pilnas svajotojų, todėl kartais, kad svajonė išsipildytų, tereikia tik tinkamo partnerio. O pianistą Sebastijaną įkūnijantis Rajans Goslingas ir aktorės Mijos vaidmenį atliekančios Emos Stoun duetas puikiai papildo vienas kitą ir padeda pasiekti net pačių sudėtingiausių svajonių.

Rekomenduojame

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt

 
Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: