Henry Cavill – universalus britų aktorius, žinomas dėl savo įtaigių vaidmenų įvairiuose kino filmuose ir televizijos serialuose. Cavill gimė 1983 m. gegužės 5 d. ir yra ketvirtas iš penkių berniukų Romos katalikų šeimoje. Jau nuo ankstyvų dienų vaikinui patiko aktorystė. Mokykloje Cavill aktyviai dalyvavo sporto ir dramos veikloje. Jis vaidino grupės „T-Birds“ narį 1999 m. mokyklos spektaklyje „Grease“ ir atliko pagrindinį vaidmenį spektaklyje „Hamletas“.
2000 m. žaisdamas regbį šešiolikmetis Henry Cavill susipažino su aktoriumi Russell Crowe, kuris pasidalino keliais aktoriniais patarimais ir nuo to laiko vaikinas, galime sakyti, įsisuko į kino pasaulį ir pradėjo gauti pasiūlymus vaidmenims.
Drąsiai galima teigti, kad Henry Cavill jau pademonstravo savo, kaip aktoriaus, įvairiapusiškumą ir universalumą atlikdamas įvairius vaidmenis, kurių kiekvienas atskleidė jo gebėjimą giliai ir subtiliai įkūnyti sudėtingus personažus. Nuo kultinių superherojų iki mįslingų detektyvų – H. Cavill filmuose ir televizijoje paliko neišdildomą pėdsaką populiariojoje kultūroje, įtvirtindamas savo, kaip didžiausio šios srities talento, statusą. Henry Cavill ir toliau priima naujus iššūkius ir žavi žiūrovus savo magnetiniu buvimu ekrane, todėl jo, kaip atlikėjo, palikimas toliau vystosi, kurdamas ir darydamas įtaką kino kraštovaizdžiui.
10. „Smėlio pilis“ (Sand Castle, 2017)
Filmą „Smėlio pilis“ nelengva vertinti lyginant su kitais adrenalino, greito tempo, veiksmo kupinais karo filmais.
Tai nereiškia, kad filmo neverta žiūrėti. Jis tikrai vertas dėmesio. Išvengiant bet kokių siužeto atskleidimo galimybių galime pasakyti, kad istorija rutuliojasi gana lėtu tempu, kaip kariniam filmui, bet turi neabejotiną žinią, kurią nori perteikti, ir tai daro subtiliai ir realistiškai. Kiekvienas veikėjas vaidina labai stipriai, o režisierius nepersistengia ir neperkrauna istorijos nereikalingu ir nepagrįstu smurtu. Žinoma, yra tam tikro laipsnio „karo laikų“ konfliktų ir parodomas jų poveikis kareiviams, kurie su tuo gyvena savo kelionės metu.
Siužetas: kareivis įstoja į kariuomenę prieš pat rugsėjo 11-osios įvykius. Jis nėra drąsuolis – tiesiog savanoriškai pasiryžęs ginti laisvę. Atvykęs į Iraką 2003 m., iškart po Bagdado okupacijos, su keliais pėstininkų būrio kariais jis siunčiamas aprūpinti vandeniu kaimą, kurio infrastruktūra buvo sugriauta. Tačiau paprasti dalykai, tokie kaip vandens transportavimas, paskirstymas ir vandentiekio atstatymas, karo sąlygomis tapo iššūkiu.
Filmo patikimumui padidinti rašytojas (tikras 2003 m. invazijos į Iraką veteranas) tiesiog perteikia savo patirtį, įgytą ten tarnaujant. Toks požiūris į karo veiksmus malonus žiūrėti, nes jis pasakoja apie paprastą tikslą, kuris tampa sudėtingas dėl paties karo prigimties ir dėl jo patiriamų nelaimingų aukų. Jame taip pat parodoma žmogiškoji kaina, kurią patiria abi pusės – tiek JAV kariai, tiek žmonės, patekę į siaubingas karo aplinkybes. Juosta tikrai gana gerai iliustruoja šią perspektyvą.
Tai puikus filmas apie vyrus, karą ir jų veiksmų pasekmes. Nors jame yra keletas įprastų karo filmų veiksmo scenų, tai lėtesnio tempo filmas, kuris gali nepatikti žiūrovams, kurie tikisi nesustojančio veiksmo. Ypač Houltas ir Cavill‘as čia puikiai vaidina. Tai nėra pamokslaujantis filmas apie teises ir blogybes, o irakiečiai, atmetus ribotas kovos scenas, vaizduojami kaip žmonės, patiriantys prievartą ir bandantys tęsti savo gyvenimą kaip įmanoma normaliau. Apskritai tai labai geras, apgalvotas filmas.
Šis filmas skirtas tiems, kuriuos domina juosta, kuriame sėkmingai vaizduojama visų žmonių, kuriuos palietė karas, gyvenimas, net jei siužetinė linija nesusitelkia į žiauriausius ir brutaliausius būdus. Šį filmą verta pažiūrėti.
9. „Argailas“ (Argylle, 2024)
Filme susipažinsite su Elle Conway, intraverte šnipų romanų rašytoja, retai išeinančia iš namų, kuri įtraukiama į tikrąjį šnipinėjimo pasaulį. Sužinome, kad jos knygų siužetai pernelyg priartėja prie grėsmingo pogrindinio sindikato veiklos. Eigoje pasirodo ir šnipas Aidenas, tam kad išgelbėtų nelaimėlę nuo pagrobimo ar nužudymo (arba ir vieno, ir kito). Taigi, Ellė ir jos mylimas katinas Alfis leidžiasi į gyvenimo kelionę, patenka į slaptą pasaulį, kuriame niekas nėra toks, koks atrodo.
„Argailas“ – būsima linksma šnipų veiksmo komedija, kurią režisavo ir prodiusavo Matthew Vaughnas, žinomas savo „Kingsman“ filmų serija. Filme vaidina puikių aktorių ansamblis, kurį sudaro Henry Cavill, Bryce Dallas Howard, Samas Rockwellas, Bryanas Cranstonas, Catherine O’Hara, Dua Lipa, Ariana DeBose, John Cena ir Samuelis L. Jacksonas.
Jau galima daryti prielaidą, kad filmas bus geras ne vien tik dėl puikių aktorių, bet ir juostą planuojančių išleisti kino kompanijų gigančių dueto: „Universal Pictures“ ir „Apple Original Films“. Apie „Argailą“ buvo paskelbta dar 2021 m. birželį, ir Matthew Vaughnas buvo paskirtas režisieriumi ir prodiuseriu. Vėliau buvo paskelbta aktorių sudėtis ir pranešta, kad scenarijų parašė Jasonas Fuchsas pagal dar neišleistą autorės Elly Conway romaną. Filme vaidina dainininkė Dua Lipa, kuri sukūrė originalią muziką pagrindiniam filmo garso takeliui.
Cavill‘as, su savotiška gravitaciją stabdančia šukuosena ir prabangiu švarkeliu, užima svarbią vietą filmo rinkodaros kampanijoje, nors pačiame filme jo palyginti nedaug. Jis šioje kino juostoje lyg Džeimsas Bondas paslaptingas ir budrus.
Filmo kūrėjai teigia, kad tai lyg duoklė tokiems filmams kaip: „Kietas riešutėlis“ (angl. Die Hard) ir „Mirtinas ginklas“ (angl. Lethal Weapon). Taigi, žiūrovai, jei esate šių dviejų filmų gerbėjai, naujoji juosta tikrai skirta jums.
8. „Zako Snaiderio Teisingumo Lyga“ (Zack Snyder’s Justice League, 2021)
Prieš keletą metų pasirodžiusi „Teisingumo lyga“ („Justice League“) filmas daugeliui superherojų mėgėjų yra puikiai pažįstamas. Verta prisiminti, kad yra dvejos filmo versijos: „Justice League“ ir „Zack Snyder‘s Justice League“. Kyla natūralus klausimas – kaip Zakas Snaideris sugebėjo pavergti žiūrovų širdis?
Abu filmai yra kuriami DC komiksų superherojų pagrindu. Ekrane atpažįstami legendiniai herojai: Supermenas, Betmenas, Akvamenas, Flašas, Kyborgas, Nuostabioji moteris. Jiems visiems iškyla nepaprastas iššūkis – apsaugoti žemės planetą nuo pavojingo priešininko Stepių Vilko, kuris kėsinasi planetą sunaikinti ir paversti savo irštva. Sunkiausia yra tai, kad visi dar neatsigavę po savo artimo draugo Supermeno mirties. Siužetas atskleidžia – būtent šio kriptoniečio egzistencija ir baimino grėsmingąjį Stepių Vilką, o kai Supermenas mirė, šis pasiryžo pradėti pragaištį nešantį Žemės puolimą. Pati kino juosta yra istorijų apie DC personažus tęsinys. Jį režisavo Zakas Snaideris, žinomas dėl tokių kūrinių kaip: „300“, „Betmenas prieš Supermeną: Teisingumo Aušra“, „Nuostabioji Moteris“. „Teisingumo Lygos“ filmavimus pristabdė atskiro filmo, pavadinimu „Betmenas“ kūrimas tuo pačiu metu ir aktorius Benas Aflekas nespėjo suktis, mat būtent jam buvo patikėta legendinė žmogaus – šikšnosparnio rolė.
Dėl liūdnų aplinkybių Snaideris iš režisavimo pasitraukė, o jo vietą užėmė Džosas Vedonas. Naujam režisieriui teko kai kurias scenas iškirpti, kai kurias sukurti ir įtraukti į filmą, taip paliekant tarsi savo žymę, kuri nebuvo sutikta palankiai. Pasirodo, kad ankstesnei filmo versijai laiko nebuvo suteikta pakankamai. Kompanija nesitikėjo, kad filmas bus geras, tad nesiėmė priemonių jo potencialiai pagerinti. Buvo galima atidėti premjerą vėlesniam laikui, kad būtų pagerinta kokybė, tačiau Warner Bros to nepadarė. Snaideriui pasitraukus, naujasis filmo prodiuseris ir režisierius turėjo vieną užduotį: kuo greičiau pabaigti „Teisingumo Lygą“. Tai reiškia, kad noro ir laiko išgryninti kiekvieno VFX kadro kokybę, nebuvo. Toks požiūris ypač matosi kai kuriuose supermeno CGI kadruose, kuomet šio apsiaustas atrodė ne it galios simbolis, o kaip plastikinis maišelis, plazdantis vėjyje.
Daugelyje filmų pasitaiko panašaus tipo klaidų, tačiau jos būna kelios, o kai laikas efektų darbo grupę taip spaudė, spalvos taisomos jau po efektų, kai net kūrėjų kompanija nesitiki gero gaminio, nieko doro ir nesigauna. Tai įžiebė #ReleaseTheSnyderCut (liet. „Išleiskite Snaiderio versiją“) judėjimą, auditorijos paskatinti „Warner Bros“ susisiekė su Snaideriu ir susitarė, kad jis padėtų kompanijai atstatyti savo gerą vardą po nesėkmės. Produkcija kainavo papildomus 70 milijonų dolerių, kad būtų sutvarkyti specialieji efektai, muzikiniai takeliai, montažas. Dalis aktorių sutiko padėti režisieriui pabaigti filmą, prisidėjo aktoriai Aflekas, Fišeris ir Mileris. Šiame filme puikų vaidmenį atliko ir visų numylėtinis Cavill‘as. Šioje juostoje jis įkūnijo Supermeną.
Žiūrovus Snaideris pradžiugino naujomis scenomis, filmas nėra tik superherojų atnaujinimas, tačiau dabar ir paaiškinta priešistorė, suteikiama pakankamai laiko, kad kiekvienas, kuris neseka DC herojų istorijų, suprastų siužetą iki paskutinių smulkmenų. „Teisingumo Lygos“ biudžetas iš tiesų įspūdingas, net 300 milijonų dolerių. Po premjeros Los Andžele kūrinys uždirbo apie 657 milijonus dolerių. Sulaukta įvairių kritikų reakcijų: šlovinamos veiksmo scenos, Gal Gadot ir Ezros Milerio vaidyba.
Herojai yra pakeičiami kartu su istorija. „Teisingumo Lygoje“ didžiausias vaidmuo tenka supermenui, o štai „Zako Lygoje“ svarbiausias herojus yra kyborgas. Kaip veikėjas, kurio istorija buvo labiausiai nuvertinta 2017 m. „Teisingumo Lygoje“, Rėjaus Fišerio „Kyborgas“ buvo sugrąžintas į filmo veiksmų sūkurį taip, kaip tą seniau įsivaizdavo Snaideris. Pirmojoje „Teisingumo Lygos“ versijoje buvo visiškai pašalintos Viktoro Stono avarijos ir transformacijos į kiborgą scenos, o jo motina Elinora Stone, kurią vaidina Karen Bryson, taip pat buvo iškirpta iš viso iš filmo. Liko tik kelios (daugiausiai perfilmuotos) scenos, kurios žiūrovams suteikė Viktoro galių ir bendros kilmės esmę. Snaiderio versijoje Viktoras iš esmės sugrįžo į pagrindinį filmo veikėjo rolę, dabar filmas yra jo virsmo į kiborgą istorija. Šalia Viktoro futbolo veiklos, jo automobilio avarijos ir atkuriamos motinos netekties, nemaža filmo dalis skiriama būtent Viktorui, vaizduojama kaip jis siekia atrasti ir sukontroliuoti savo kibernetinius sugebėjimus. (Justas Pridotkas)
Taigi, su visa marga istorija, nuosmukiu ir pakilimu Zako Snaiderio „Teisingumo lyga“ egzistuoja su visais savo laukiniais užmojais ir jaudinančia netvarka, o žvelgiant iš laiko perspektyvos atrodo kaip geresnis šios kino visatos finalas. Ambicingo masto, ilgos trukmės ir unikalios muzikos pasirinkimo Zako Snaiderio „Teisingumo lyga“ yra vienodai varginantis ir įspūdingas filmas, kuris tikrai yra epinis filmas apie superherojus.
7. „Nemirtingieji“ (Immortals, 2011)
„Dievai gali būti tavo pusėje, bet rytoj aš paleisiu titanus.“
Amžinai jaunatviški, vos apsirengę dievai, griaudžiantys iš dangaus kaip auksiniai superherojai ir iš tiesų neturintys jokio ryšio su Tesėjo mitu, išskyrus vardus ir neaiškiai į minotaurus panašų priešą, „Nemirtingieji“ greitai ir laisvai žaidžia su graikų mitologija. Bet tai pavyksta.
Mūšio scenos kruvinos ir gerai surežisuotos (ir akivaizdžiai paveiktos filmo „300“), tačiau filmas būtų patobulėjęs, jei būtų dažniau jas rodęs. Tai tamsus, žiaurus filmas ir jis lengvai pasiekia geriausią rezultatą, kai ekrane vyksta skerdynės.
Istorija pasitarnauja, bet ji nėra įspūdinga. Tesėjas, valstietis, kurio mūšio mokė pats Dzeusas, turi stoti prieš žiaurų karalių, kurio dievai negali paliesti, ir neleisti jam paleisti į laisvę baisiųjų titanų. Neprognozuoju Nemirtingiesiems ateityje daug apdovanojimų už geriausią scenarijų, tačiau istorijos pakanka, kad veikėjai judėtų ir būtų motyvuoti, jei tik per daug negalvojate.
Nepaisant „300“ įtakos, kai veiksmo scenose gausiai naudojami sulėtinti kadrai, „Nemirtingieji“ turi savo išvaizdą ir toną, kurie padeda išsiskirti. Ir dekoracijos, ir veikėjai vizualiai įsimintini, o filmas niekada nenusileidžia į nuobodžią gelmę, net ir lėtesnėmis akimirkomis.
Henry Cavill‘as, įžengęs į graikų mitologiją, atliko Tesėjo vaidmenį epiniame fantastiniame filme. Legendinį herojų jis įkūnijo fiziniu meistriškumu ir nepalaužiamu ryžtu, įkūnydamas didybei skirto kario dvasią. Aktoriaus vaidyba suteikė filmui rimtumo, o jo valdingas vaidmuo pakylėjo veiksmo kupiną pasakojimą.
Didelis spektaklis, kuriame kompiuterinės technikos pagalba sujungiami graikų dievai, kovos, žygdarbiai ir įspūdingi vaizdai. Žiaurus filmas sujungia istorinius įvykius, dramą ir kvapą gniaužiančias kovas. Filme tikrai gražios scenos, personažai su sudėtingais kostiumais ir vientisas praktinių ir CGI efektų derinys.
Kiekviena scena maksimaliai detalizuota, pavyzdžiui, suknelės, aplinka ir scenografija, pridedant daugybę CGI fono ir sodrių kadrų, kuriuose rodomos pribloškiančios dievų ir žmonių kovos. Kad būtų pasiektas efektas, jog dievai juda daug greičiau nei žmonės, šios scenos buvo filmuojamos 1000 kadrų per sekundę greičiu. Brandano Galvino sukurtas puikus ir spindintis operatoriaus darbas, „atliktas renesanso tapybos stiliumi“. Vibruojantis ir širdį virpantis Trevoro Morriso muzikinis takelis. Na, tikrai gražus reginys tiems, aks mėgsta Graikiją, dievus ir kovas.
6. „Enola Holmes 1/2“ (2022)
Garsus britų kino ir televizijos režisierius Harry Bradbeer dar kartą nustebino filmų mėgėjus. „Enola Holmes“ juosta paremta amerikiečių grožinės literatūros autorės Nancy Springer novelėmis „The Enola Holmes Mysteries“. Pavadinimas išduoda, kad filmas apie veikėją, vardu Enola Holmes, kuri žinoma dar kaip detektyvo Šerloko Holmso sesuo. Kino fanatikus stebina pagrindinį vaidmenį atlikusi šešiolikmetė aktorė, vaidinusi seriale „Stranger Things“, Millie Bobby Brown, kuri sugebėjo įsikūnyti į atsiskyrusios, įdomios, netradicinių pažiūrų ir neapsakomai protingos mergaitės rolę. Viso filmo metu aktorė, žiūrėdama į kamerą, kreipdavosi į žiūrovus, taip suartindama veikėją su žiūrovu. Toks būdas bendrauti su publika gali atrodyti rizikingas ar net nuobodus, tačiau Millie Bobby Brown tai atliko labai netikėtais momentais, todėl žiūrovą suintriguoja.
Pagrindinę veikėją charakterizuoja neįprastas vardas. Vardas Enola yra atvirkščiai parašytas žodis „alone“ (liet. vienas). Toks vardo parinkimas atskleidžia, kad jos mama mėgsta šifruoti žinutes, yra paslaptinga. Nepaisant vardo reikšmės, mergaitė niekada nesijautė vieniša. Mamos ir dukros santykiai buvo puikūs, mama ją auklėjo, mokė ir augino atskyrusi nuo išorinio pasaulio. Viskas pasikeičia ir veikėja pajaučia vienatvę, kai mama palieka Enolą per jos šešioliktąjį gimtadienį ir taip mergaitės priežiūra atitenka broliams Šerlokams, kuriuos vaidina Henry Cavill‘as, ir Mycrofto rolę atliekantis Sama Clafinas.
„Enola Holmes“ vaizduojamas konfliktas tarp brolių ir sesers. Enolą ir Šerloką sieja artimesnis ryšys, nei Enolą ir Mycroftą. Viso filmo metu vis minima, kad Mycroftas nėra toks protingas ir gabus kaip jo brolis ir sesuo. Nors ir stengiantis išsaugoti Šerlokui Holmsui būdingą objektyvumą, aktorius Henry Cavillas perteikia brolio rūpestį, susidomėjimą sese, Enola taip pat parodo, kad jo ilgisi, laukė laiškų ir juo domisi. Būtent taip pastebima, kad Šerlokas ir Enola sieja artimesnis ryšys. Broliai, ypač Mycroftas, nori išvežti seserį į mergaičių mokyklą, kur ją paverstų tikra jauna dama. Žinoma, Enola tam prieštarauja. Taip pat, būdama budri ir protinga, nujaučia, kad mamos dingimas iš namų turi priežastį, tad ryžtasi pabėgti iš namų ir ieškoti mamos. (Austėja Grabauskaitė)
Kūrėjai išleido ir filmo tęsinį, kuris sugrąžins brolį su sese dar vienam vingiuojančiam detektyvui. „Netflix“ filme, kaip jau žinote, atliko kultinį Šerloko Holmso vaidmenį, savaip interpretuodamas legendinį detektyvą. Jo sukurtas Holmso, kaip genialios, bet paslaptingos asmenybės, portretas suteikė personažui naują dimensiją ir pademonstravo jo gebėjimą suteikti vaidmeniui ir intelekto, ir charizmos. Cavill‘o pasirodymas sulaukė atgarsio tarp žiūrovų, įkvėpdamas naują gyvybę klasikinei literatūros figūrai.
5. „Šnipas iš U.N.C.L.E.“ (The Man from U.N.C.L.E., 2015)
Ši veiksmo komedija sukurtą pagal populiarų septintojo dešimtmečio kino ir TV serialą. Pirmasis filmas „Spąstai šnipui“ (To Trap a Spy, rež. Donas Medfordas) pasirodė 1964-aisiais. Jame pirmą kartą ir pasirodė pagrindiniai antagonistai brunetas amerikietis Napoleonas Solo (akt. Robertas Vaughnas) bei blondinas rusas Ilja Kuriakinas (Davidas McCallumas).
Žiūrovai sužinojo apie anksčiau negirdėtą slaptą organizaciją U.N.C.L.E. (United Network Command for Law and Enforcement). Šios tikrovėje neegzistuojančios organizacijos tikslas – sergėti įstatymą ir bausti jam nusižengusius nusikaltėlius. Nesunku numanyti, kad Napoleonas Solo ir Ilja Kuriakinas tada buvo amerikiečių alternatyva britų agentui Džeimsui Bondui, o U.N.C.L.E. – atsakas Bondą persekiojusiai organizacijai SPEKTRAS.
Pačiame Šaltojo karo įkarštyje CŽV agentas Napoleonas Solo ir KGB agentas Ilja Kuriakinas yra priversti trumpam pamiršti nuolatinę ideologinę priešpriešą. Šiems geriausiems savo šalyse agentams pavesta imtis bendros misijos – neutralizuoti masinio naikinimo ginklų arsenalą turinčią tarptautinę nusikaltėlių organizaciją, siekiančią sugriauti trapią taiką pasaulyje. Vienintelis siūlo galas yra dingusio Vokietijos mokslininko duktė Gaby. Partneriai turi kuo greičiau surasti merginos tėvą, nes tik jam padedant atsirastų galimybė infiltruotis į nusikaltėlių organizaciją ir išgelbėti pasaulį. Itališka filmo dalis nufilmuota Romoje, o septintojo dešimtmečio Rytų Berlyną „suvaidino“ Londono priemiesčiai.
„Šnipas iš U.N.C.L.E.“ gražiai parodijuoja šaltojo karo laikų kino štampus ir daro tai nepaprastai stilingai. Ši G. Ritchie savybė šį kartą nestokoja elegancijos ir skoningo humoro. Ko verta vien Napoleono ir Iljos pažintis… viešajame tualete arba gaudynės skambant Peppino Gagliardi dainai „Che vuole Questa Musica Stasera!“
Dar viena išskirtinė „Šnipo iš U.N.C.L.E.“ ypatybė taip pat matoma plika akimi. Režisierius atsisako seniai visiems įkyrėjusio rusų karikatūrinimo panašiuose filmuose. Atvirkščiai, rusas ir amerikietis čia yra vienas kito verti partneriai, o kai kuriuose situacijose atletiškas Ilja (Armie Hammeris) net pranoksta bendrininką. Jis geriau už amerikietį nusimano ne tik aukštosios mados subtilybėse („tau netinka ši „peteliškė“), bet ir yra pranašesnis už jį ginklų srityje (kol Napoleonas vargsta kirpdamas metalinį tinklą replių ašmenimis, Ilja šią problemą akimirksniu išsprendžia… lazeriu).
Originali yra ir abiejų antagonistų charakteristika. Napoleonas Solo (Henry Cavillas) yra meno dirbinių vagis virtuozas, priverstas dirbti JAV žvalgybai po to, kai buvo pričiuptas nusikaltimo vietoje ir vos nepateko už grotų penkiolikai metų. O Ilja Kuriakinas yra stalininio teroro neišvengusio komisaro sūnus. Čia Cavill pademonstravo savo charizmą bei įžūlų elgesį, suvaidindamas įžūlų ir garbėtrošką CŽV agentą, skleidė žavesį ir šmaikštumą, be vargo perteikdamas personažo esmę. Jo chemija ekrane su pagrindiniu aktoriumi Armie Hammeriu suteikė filmui papildomo dinamiškumo, todėl šis filmas tapo įsimintinu jo darbų rinkinio papildymu.
Panašios smulkmenos padeda kai kuriose beveik operetinėse situacijose dirbtinio siužeto štampams suteikti gyvybiškumo. Atskirų liaupsių nusipelnė ir puikus filmo muzikinis takelis, iliustruojantis besikeičiančias nuotaikas ir pabrėžiantis stilistiką. (Gediminas Jankauskas)
4. „Neįmanoma misija: atpildo diena“ (Mission: Impossible – Fallout, 2018)
Puikūs veiksmo filmai įgauna tokį ritmą kaip joks kitas žanras. Prisiminkite, kaip filme „Pašėlęs Maksas: įniršio kelias“ kaskadiniai triukai tampa pasakojimo dalimi. Pagalvokite, kaip „Kietas riešutėlis“ sklandžiai pereina iš vienos scenos į kitą, kad pasijustume tarsi būtume kartu su Džonu Maklanu. Prisiminkite, kaip filme „Jaunas vairuotojas“ (angl. Baby Driver) efektingai sumontuotas garso dizainas, muzika ir veiksmas sujungti į vientisą audinį, kuris tiesiog prikausto. Akivaizdu, kad neįtikėtinas pagyrimas pasakyti, jog „Neįmanoma misija: atpildo diena“ primena šiuos filmus. Jame puikiai suderintas, tobulas visų techninių elementų, kurių reikia norint sukurti puikų veiksmo filmą, derinys, kuris pasitarnauja fantastiškam scenarijui ir įtvirtintas puikiais veiksmo atlikimais, kad ne tik veiktų šiame žanre, bet ir jį pranoktų. Tai vienas geriausių šnipų filmų.
Visiškai negailėdamas laiko, „atpildo diena“ įsuka žiūrovus į pasakojimą, užbėgdamas už akių svarbioms detalėms, kad veiksmas galėtų prasidėti. Daugelis veiksmo filmų praleidžia amžinybę su piktadarių monologais ir ilgomis pasiruošimo operacijomis. Tačiau šiame filme nėra jokio riebumo, Daugelis žino, kad neretai tokio žanro filmuose pačioje pradžioje veiksmas dažnai užtrunka pernelyg ilgai, kol pereinama prie „gerų dalykų“, o paskui kai filmas pakankamai intensyvus liekame išsekę, na o čia to nėra. Viskas sustyguota idealiai.
Filme, grupuotė, vadinama Apaštalais, nori sukelti chaosą. Tai viskas, ką jums reikia žinoti. Jie tiki, kad kančia veda į taiką, todėl atėjo laikas išlaisvinti skausmą. Jie dirbo su kažkuo, aiškiai esančiu TVF (Tarptautinio Valiutos Fondo) viduje, kodiniu vardu Džonas Larkas, ir susitarė gauti ginklams tinkamo plutonio trims nešvarioms bomboms sukurti. Etanas Hantas (akt. Tomas Cruise’as) turi atgauti plutonį, tačiau jį persekioja vaiduoklis – Solomonas Lane’as (akt. Seanas Harrisas), praėjusio filmo piktadarys, kurį Hantas paliko gyvą, užuot nužudęs. Sindikato vadovas buvo perduotas žvalgybos agentūroms, ieškančioms informacijos apie TVF žudikų agentų grupę, tačiau jis taip pat dalyvauja šiame naujame sąmoksle, kuriuo siekiama užbaigti pasaulį.
Filmo pradžioje jo viršininkas Alanas Hunlis (akt. Alecas Baldvinas) paveda Hantui vykti į Paryžių ir surasti Džoną Larką, kol šis nenupirko plutonio. Alano viršininkė Erika Sloan (akt. Angela Bassett) suteikia jam pagalbininką – žiaurųjį Augustą Valkerį (akt. Henry Cavill). Sloan nėra tikra, kad pasitiki Hantu, todėl nori, kad lemiamą misiją atliktų vienas iš jos žmonių, kuris, kaip ji žino, padarys viską, kad misija būtų įvykdyta. Filme „atpildo diena“ vyrauja teminė potekstė apie tai, kiek žmogus turėtų būti pasiruošęs paaukoti dėl didesnio gėrio – klasikinis šnipų filmų klausimas, ar reikia nužudyti žmogų, kurį myli, kad išgelbėtum milijonų, kurių nemyli, gyvybes. Taip sužinome, kad Hantas pernelyg saugo tuos, kuriuos myli, o Valkeris nemyli niekieno, ir filme žaviai svyruojama, kuris veikimo būdas superšnipui yra geresnis. Hantas netgi apibūdinamas kaip „skalpelis“, o Valkeris – kaip „plaktukas“.
„Atpildo diena“ nėra vienas iš tų filmų, kuriuos dažnai galima „išpūsti“ dėl vaidybos, bet net ir ji čia geresnė nei vidutinė. Įspūdinga matyti, kaip Cruise’as pagaliau leidžia šiek tiek pasireikšti savo amžiui, ypač ankstyvosiose scenose su Cavillu, kuris atrodo kaip kietesnis ir stipresnis Etano Hanto modelis. Naujausia Cruise’o „Hanto“ versija kelis kartus suklumpa, o jo smūgiai nėra tokie stiprūs kaip Valkerio. Jis įkvepia daugiau reliatyvumo personažui, kuris kaip antžmogis šnipas būtų buvęs ne toks įdomus. Ir antraplanis aktorių ansamblis yra vienodai stiprus, ypač Kavilas ir Rebeka Ferguson, turinti charizmą, kuri tikrai jau turėtų būti superžvaigždė.
Filmas iš tiesų daro tai, ko daugelis žmonių jau daugiau nei šimtmetį ieškojo pramogose – galimybę porai valandų užmiršti realaus pasaulio rūpesčius. Būsite per daug užsiėmę rūpesčiu, kaip Etanui Hantui pavyks gelbėti pasaulį. Tai retas veiksmo filmas, kuris gali tai padaryti taip gerai, kad jūs ne tik pabėgsite, bet ir išeisite tarsi atgaivinti ir pasiruošę kovoti su pasauliu.
3. „Tiudorai“ (The Tudors, 2007 – 2010)
Ši keturių sezonų istorinė drama pasakoja apie XVI a. Angliją – pavadinimas sufleruoja, kad nagrinėjamos Tiudorų gyvenimo peripetijos, tačiau labiausiai orientuojamasi būtent į skandalingąjį jų atstovą, karalių Henrį VIII. Pirmojo sezono pradžioje vaizduojamas nusivylęs po to, kai su pirmąja žmona susilaukia dukros, mat kone didžiausias jo gyvenimo tikslas – sostą palikti savo įpėdiniui, sūnui. Po šio nusivylimo, kelionės į Prancūziją metu, jis susižavi kita moterimi, kuri sutinka būti jo tik su sąlyga, kad šis ją ves.
Tebebūdamas pirmojoje santuokoje, karalius Henris bando išsiskirti su žmona, tačiau susiduria su Vatikano prieštaravimu. Tuo metu jo naujoji palydovė, Anne, pajunta besilaukianti naujagimio. Naujas arkivyskupas Henriui pažada santuokos su Katerina anuliavimą, todėl atsiveria kelias gyvenimui su Anne. Tarp Anglijos ir Romos veriasi praraja, ir daugelis nenori pripažinti naujosios Henrio VIII santuokos. Įsiutęs jis paskelbia save Anglijos Bažnyčios vadovu, tačiau ir čia susiduria su galybe prieštaraujančiųjų. Tiesa, šiuos karalius įsako nukirsdinti, ir taip pradeda formuotis nauja Bažnyčios atšaka. Susilaukęs antrosios dukros, Henris įširsta, ir ieško būdų atsikratyti antrąja žmona…
Didžiąją dalį savo gyvenimo sekiojęs paskui moteris, karalius Henris VIII dėl savo karšto temperamento ir ryžtingų sprendimų į istorijos puslapius pateko neabejotinai ilgam. Nors pats serialas iš besidominčiųjų istorija sulaukė kritikos strėlių dėl esą nesilaikomo naratyvo – iškraipomas laikas, sumaišyti Popiežiai – jo kūrėjai teigia, kad taip buvo pasielgta būtent tam, kad istorija žiūrovams būtų pateikiama kaip lengvai suprantama. Taip pat surinkta jaunų ir itin išvaizdžių aktorių komanda, ir, šiems pasidabinus tuometiniais kostiumais, tampa sunku atskirti vienus veikėjus nuo kitų, tačiau ir čia gelbsti paslaugūs serialo kūrėjai – kone visi veikėjai, kreipdamiesi vienas į kitą, vartoja kreipinius, tad žiūrovui tampa paprasčiau sekti tiek atskiras scenas, tiek ir bendrą siužeto liniją, kuri, ne itin besidomint istorija, neretam veikiausiai nėra gerai žinoma. Nors serialas galimai nesužavės konservatyvių istorijos gerbėjų, žiūrovas, mėgstantis istoriją arba dramą, neabejotinai pagilins savo turimą žinių bagažą galbūt dar negirdėtais faktais iš vieno skandalingiausių valdovų istorijoje gyvenimo.
Istoriniame dramos seriale „Tiudorai“ Cavill įkūnijo Čarlzą Brandoną, 1-ąjį Suffolko hercogą, ir reginys buvo žavingas bei sudėtingas. Būdamas artimas karaliaus Henriko VIII patikėtinis, Cavill personažas išmintingai ir gudriai orientavosi klastingoje Tiudorų dvaro politinėje aplinkoje. Jo vaidyba pagilino aktorių ansamblį ir pademonstravo jo gebėjimą valdyti ekraną periodinės dramos aplinkoje.
Įspūdinga istorinė drama… Serialas tiesiog skęsta prabangoje, prašmatniuose kostiumuose, nuogybėje ir žmonių kančiose. Tai tikros galinėjimosi dėl valdžios sužlugdytų likimų varžytuvės. Tiesiog būtina pažiūrėti norint suprasti pačią žmonijos prigimtį ir tai kaip formavosi modernioji Europa.
2. „Žmogus iš plieno“ (Man of Steel, 2013)
Kai jaunas berniukas sužino, kad turi ypatingų galių ir yra ne šios žemės gyventojas. Tam, kad išsaugotų pasaulį nuo sunaikinimo vietoje atšiauraus, sumišusio jaunuolio turi pasirodyti didvyris, kuris taps visos žmonijos vilties simboliu.
Pavadinimas „Žmogus iš plieno“ sako jums kur esate: radikaliai atitraukti nuo praeities. Žodžio „supermenas“ nebuvimas priverčia žiūrovą laukti kulminacijos viršūnės. Tai yra 2013 metų istorijos versija: tamsus, painus ir smurtinis, prigrūstas griūnančių dangoraižių ir dulkėmis užkimštų katastrofos išlikusių atvaizdų filmas.
Filme „Žmogus iš plieno“ nustebino pagrindinio aktoriaus rolę gavęs ne itin žinomas aktorius Henris Cavillas. Henry Cavill‘as į kultinį superherojų pažvelgė naujai. H. Cavill‘as įkūnijo Supermeną, kuris pasižymėjo pažeidžiamumu ir vidiniais konfliktais, taip suteikdamas personažui gilumo. Jo fizinė transformacija vaidmeniui, įskaitant įspūdingą kūno sudėjimą ir išraiškingus bruožus, dar labiau sustiprino jo įkūnijamą Plieno žmogų.
„Žmogus iš plieno“ ryžtingas žingsnis atgaivinti senąjį charakterį ir kai kurių kritikų teigimu šiame filme yra viskas, ką buvo norėta pamatyti kino filme „Supermenas“. Tai ko iš tikrųjų mes visi laukėme: nepriekaištingo garso takelio, vaidybos ir daug veiksmo. Nepaisant to apie šį filmą sklando dvi nuomonės. Kai kurie mėgaujasi kaip režisierius Zack Snyder ryžtingai pateikia virsmą į Supermeną, girdami veiksmą ir tamsesnį charakterio vaizdavimą.
Tuo tarpu, senosios mokyklos aistruoliai teigia, kad filmas nepajėgė užfiksuoti džiaugsmo, humoro ar optimizmo, kurį mes siejame su „Supermenu“. Jie taip pat negalėjo priimti fakto, kad mūsų didvyris sukelia tiek daug sunaikinimo ir nesibaigiančio smurto, tuo tarpu pats tarsi įkūnydamas vilties simbolį. Tie, kurie niekada nebuvo filmo „Supermenas“ aistruoliai, greičiausiai pripažins, kad „Žmogus iš plieno“ yra pakankamai įspūdingas.
Taigi „Žmogus iš plieno“ daugelyje atžvilgių pripažintas kaip įdomus kino filmas, bet ne toks geras, kad numalšintų nusiskundimus. Didelio biudžeto superherojų filmų žanras iš esmės yra paaugliškas, jo vystymas atgaivintas pastarąjį dešimtmetį įgauna vis didesnį pagreitį, visgi originalusis „Supermenas“ yra amžina klasika. (Miglė Kubiliūtė)
1. „Raganius“ (The Witcher, 2019 –)
Pagal lenkų rašytojo Andrzejaus Sapkowskio parašytą to paties pavadinimo knygų seriją sukurtas serialas buvo laikomas viena laukiamiausių visų laikų „Netflix“ premjerų. Pasakojama istorija apie vienišą baltaplaukį raganių Geraltą iš Rivijos, kuris su savo žirgu keliauja per šalį rinkdamas premijas už nukautus monstrus. Veiksmas vyksta ankstyvaisiais viduramžiais, ir Geraltas kankinasi nerasdamas savo vietos tarp žiaurių ir tamsių žmonių, susikompromitavusių valdovų ir burtininkų.
Jeniferė iš Vengerbergo – ambicinga burtininkė, iškilusi kone iš niekur, ir siekianti gauti viską, ko tik panorės. Princesė Ciri – jauna princesė, turinti magiškų galių, ir dar prieš savo gimimą likimo buvo susieta su Geraldu. Nors visų trijų herojų likimai atrodo gana skirtingi, neilgai trukus jie smarkiai persipina tarpusavyje. Antro plano veikėjai taip pat turi ryškius savo charakterius, ir jie tampa gana svarbia istorijos dalimi. Tiesa, visas serialo siužetas gali atrodyti gana painus ir klaidus tiems, kurie neskaitė A. Sapkowskio knygų, kadangi serialo kūrėjai pasirinko taktiką neaiškinti daugelio vykstančių dalykų. Šie, savo ruožtu, kelia daugybę klausimų žiūrovams, giliau nesidomėjusiems visa šia istorija, kuri gana sėkmingai buvo perkelta ir į kompiuterinių žaidimų pasaulį.
Serialas pasižymi itin žiauriomis, tačiau velniškai įspūdingomis ir dėmesį prikaustančiomis kovos scenomis. Tiesa, kompiuterinio žaidimo mėgėjams gali būti šiek tiek sunku priprasti prie kiek kitokio Geralto, nei jie įpratę matyti žaidime – seriale herojus atrodo natūralesnis ir labiau įtikimas nei kompiuterių ekranuose. Daug dėmesio kūrėjai skyrė aplinkos kūrimui, ir jų turėta laisvė pasirodė kaip tamsus, pavojingas, magiškų gyvių ir prakeiksmų kupinas Žemynas. Nors neretai sulaukia palyginimų su žymiaisiais „Sostų karais“, „Raganius“ – unikalus ir išskirtinis serialas, ypač patiksiantis tiems, kurie išsiilgę tamsaus pasaulio su fantastikos ir siaubo elementais, upeliais besiliejančio kraujo ir siaubingų monstrų. (Viktorija Šaulytė)
Henry Cavill, „Netflix“ seriale „Raganius“ įkūnijęs mylimą populiarios knygų serijos personažą Geraltą iš Rivijos, sulaukė plataus pripažinimo. Aktoriaus atsidavimas vaidmeniui, įskaitant jo griežtas fizines treniruotes ir gilų šaltinio medžiagos supratimą, sulaukė tiek gerbėjų, tiek kritikų dėmesio. Jo sukurtas Geralto, kaip mąslaus, bet sudėtingo personažo, portretas įtvirtino jo, kaip fantastikos žanro gerbėjų numylėtinio, vietą.
