Margaret Mitchell novelė „Vėjo nublokšti“ daugumai vis dar yra svarbus literatūrinis palikimas. 1939 metais išleistas filmas buvo ne ką mažiau garbinamas, nei pati knyga. Tačiau mažai kas žino su kokiais sunkumais buvo susidurta filmavimo metu ir kokios aistros sūkuriavo filmavimo aikštelėje.
Su džiaugsmu dar kartą peržiūrėjom šį filmą ir nusprendėm atskleisti jums vingiuotą šio kūrinio istoriją.
Scenaristams teko nemenka užduotis – sutalpinti ilgą Mitchell novelę į priimtinos trukmės filmą. Originalus scenarijus buvo suplanuotas šešių valandų trukmės filmui. Tačiau suprato, kad nepaisant laiko, scenarijus turėjo ir daugiau problemų, todėl kūrybinė komanda užsirakino kambaryje, kad jį ištobulintų. Manydamas, kad valgymas lėtina kūrybinį procesą, prodiuseris Davidas O. Selznickas apribojo savo ir kolegų valgomą maistą. Penktą dieną jis nualpo dėl išsekimo valgydamas bananą. Šeštą dieną, vienam iš režisierių, Viktorui Flemingui, akyje trūko kraujagyslė.
Įvykiai nutikę rašant „Vėjo nublokšti“ scenarijų buvo tokie įdomūs, jog tapo atskiros pjesės „Mėnesiena ir magnolijos“ pamatu.
Apskritai su filmo scenarijumi dirbo 15 žmonių. Vienas iš jų žymus rašytojas F. Skotas Ficdžeraldas.

Ne mažiau kaip 1,400 aktorių dalyvavo atrankoje dėl Skarletės vaidmens ir Vivien Leigh nebuvo pagrindinė kandidatė. Be to, filmą pradėjo filmuoti dar prieš nusprendžiant, kas vaidins pagrindinį vaidmenį. Sklinda gandai, kad Leigh buvo atvesta pas režisierių, kai buvo filmuojama Atlantos degimo scena ir pristatyta kaip būsimoji Skarlet O‘Hara. Režisierius iškart joje pamatė Mitchell knygos veikėją ir tuoj pat pakvietė į atranką.
Atrodo, kad Vivien gavo brangiausią vietą, bet ne. Gali būti, kad ją dukart atleido. Ir abu kartus dėl to, kad ji buvo britų aktorė. Jos akcentas suglumino režisierių, o faktas, kad ji priklauso kitai šaliai erzino žiūrovus, kurie norėjo Skarletę matyti kaip „esmingiausią pietietę gražuole“, ko reikalavo taisyklės.

Aktorius Garis Kuperis atsisakė Reto Batlerio vaidmens, nes visai netikėjo šio filmo sėkme. Kartą jis sakė: „Filmas „Vėjo nublokšti“ bus didžiausia Holivudo nesėkmė istorijoje ir tiesiog džiaugiuosi, kad ne aš, o Klarkas Geibelas patirs tą nesėkmę“.
Kai Flemingas vietoje Cukoro tapo filmo režisieriumi, Vivien tai nepatiko. Ji demonstratyviai į filmavimo aikštelę atsinešdavo Mitchell knygą, kad parodytų režisieriui, jog jo kūrybinių sprendimų neįmanoma sulyginti su originalu. Galiausiai, pasak Leigh, filmo režisierius net liepė jai „išmesti knygą“.
Leslis Hovardas, kuris vaidino Ešlį Vilksą irgi nebuvo patenkintas savo vaidmeniu. Štai ką jis rašė savo dukrai: „Nekenčiu šio vaidmens. Esu visai negražus ir ne pakankamai jaunas, kad vaidinčiau Ešlį ir mane siutina, kad turiu būti paverstas patraukliu“.

Klarką Geibelą erzino mintis, kad jo veikėjas filme bus rodomas verkiantis. Jis netgi grasino atsisakyti filmuotis, jei jie ir toliau vers jį tai daryti.
Filmavimo mastas viršijo to meto galimybes. Scenai su sužeistu kareiviu reikėjo 2,500 papildomų aktorių. Tačiau „Kino aktorių sąjungos“ rezervas buvo ribotas. Režisierius turėjo panaudoti apie 1,000 manekenų, kad viskas atrodytų pakankamai įspūdingai.
Vivien Leigh nekentė scenų, kuriose reikėjo bučiuotis su Geibelu, nes jo burnos kvapas buvo nemalonus. Pasak gandų, jis atsirado dėl problemų su netikrais dantimis, kurie jam buvo įdėti dėl rūkymo. Bet Klarkas tai žinojo ir erzindavo ją, ypač, kai kartais, prieš filmuojant sceną su Vivien jis valgydavo patiekalus su daug česnako.
Jei kasos apskaičiavimai būtų pritaikyti infliacijai, „Vėjo nublokšti“ taptų pelningiausiu visų laikų filmu. Jo kasoje iki 2012 metų būtų daugiau nei keturi milijardai dolerių.
Filmas Oskarų apdovanojimuose buvo nominuotas 13-ai apdovanojimų ir aštuonis iš jų laimėjo.
Ar jums patinka Margaret Mitchell knygos adaptacija? Ar yra tam tikrų vietų, kurias norėtume žiūrėti vėl ir vėl?
Taip pat skaitykite: 10 klasikinių Holivudo kino šedevrų