Seniai seniai, dar dvidešimtajame amžiuje kariniuose nuotykių filmuose dominavo vadinamosios stipriosios lyties atstovai. Dailiosios lyties atstovėms, kol vyrai medžiojo dinozaurus, kariavo su kaimynais ar kaip Odisėjas bastėsi už jūrų marių, buvo tekusi kilni dalia kurstyti šeimos židinį, auginti bei auklėti būsimus karius ir, aišku, laukti vyrų, grįžtančių su laimikiais ir karo trofėjais arba tiesiog sugrįžtančių pas jų išsiilgusias savo Penelopes.
Karingosios amazonės, ne prasčiau už vyrus jodinėjančios žirgais ir taikliai šaudančios iš lanko kine tikrai buvo retenybė.
Tačiau paskutinį dvidešimto amžiaus dešimtmetį ši ilgametė tradicija buvo ryžtingai sulaužyta. Mat 1995-aisiais į pasaulio televizijos ekranus ryžtingai (ir galima sakyti, brutaliai) įsiveržė narsuolė Ksena, karingoji senosios Graikijos princesė.
O serialas „Xena: Warrior Princess“, kurtas iki 2001- tapo ne tik meleniumo pabaigos paauglių dievaite. Serialą mielai žiūrėjo ir šios milžiniškos auditorijos tėvai: moterys todėl, kad jau buvo pavargusios nuo vyrų dominavimo veiksmo filmuose, o vyrai todėl, kad jiems (kine tai jau tikrai!) patinka sportiškai ir erotiškai atrodančios supermoterys.
Viskas prasidėjo 1994-aisiais, kai buvo sukurtas daug dėmesio susilaukęs serialas „Heraklis ir amazonės“ (Hercules and the Amazon Women). Heraklį jame suvaidino greitai išpopuliarėjęs atletas Kevinas Sorbo. O jo suvaidintą didvyrį į pagalbą pasikvietė vieno kaimo, kuriame gyvena vien vyrai, gyventojai, sunerimę dėl padažnėjusių paslaptingų būtybių antpuolių.
Netrukus paaiškėja, kad paslaptingos būtybės yra vyrus apleidusios moterys, paskelbusios karą visai vyrų giminei. Šios karingos amazonės turi neįtikėtiną galią – jos gali apsimesti pagalbos ieškančiomis silpnomis būtybėmis, bet lemiamą akimirką pavirsta tikromis pabaisomis.
Nugalėjęs kelias klastūnes Heraklis visgi pakliūva į karingų moterų nelaisvę. Vienoje scenoje amazonių lyderė Lysija belaisviui pasako dažnai cituotą sparnuotąją frazę: „Jei ieškai vyrų, čia jų nerasi. Ne Amazonių mieste. Tu esi vienintelis ir nemanau, kad ilgai čia ištversi“.
Lysiją tąsyk suvaidino aktorė Lucy Lawless. O jau kitame panašiame seriale „Ksena: karingoji princesė“ Lucy Lawless suvaidino titulinę Kseną.
Serialą studija „Renaissance Pictures“ suko aktorės gimtinėje Naujojoje Zelandijoje. 134 serijos buvo sugrupuotos į šešis sezonus.
Svarbiausi serialo įvykiai plėtojasi senovės Graikijoje, nors atidžiai sekant siužetą nesunku pastebėti Azijos, Egipto, viduramžių mitologijos motyvus, kartais pasigirsta net Biblijos atgarsiai.
O kalbant apie žanrinę serialo priklausomybę, galima konstatuoti, kad autoriai sumaniai išnaudoja ne tik pagrindinį fantasy žanrą, bet ir moka paįvairinti jį melodramos, farso, net miuziklo elementais.
Svarbu dar it tai, kad nors serialas pasakoja apie labai senus laikus, jame dažnai nuskamba aiškios nuorodos į visai šiuolaikiškas problemas – žmogaus gyvybės kaina, atpildas už praeityje padarytas nuodėmes, asmeninės laisvės, draugystės ir pasiaukojimo motyvai.
Na, žinoma, neapsieinama kariniame siužete ir be moderniai skambančių pacifistinių motyvų. Jie nuskamba ne vieną kartą, nors plačiau autoriai jų neplėtoja ir moralinių išvadų žiūrovams neperša.
Įdomi (gal kiek egzotiškai atrodanti) svarbi detalė – pagrindinę įsimenamą serialo muzikinę temą parašė kompozitorius Josephas LoDuca, perdirbęs… bulgarų liaudies dainą „Kaval Sviri“, kurią atliko Bulgarijos valstybinis radijo ir televizijos choras „Bulgarų balsų misterija“.
Pirmose serijose Ksena dar buvo svarbiausia Heraklio (jį vėl vaidino Kevinas Sorbo) priešininkė, bet jai taip ir nepavyko nugalėti mylimiausio dievo Dzeuso sūnaus. Susitaikiusi su tokia situacija Ksena tampa Heraklio sąjungininke, kai pati patyrė skaudų pralaimėjimą ir suprato, jog egoizmas ir godumas neturi būti gyvenimo prasmė.
Ksenos genezė
Tavernos savininkės Sirenos dukra Ksena gimė ir užaugo Graikijos mieste Amfipolyje. Pradžioje mergina galvoja, kad jos tėvas Atrijus paliko šeimą, kai ji dar buvo visai maža. Bet vėliau Ksena sužinojo, kad tėvą nužudė jo žmona, sužinojusi, kad Atrijus pasiryžo savo septynerių metų dukrą paaukoti dievui Aresui.
Kai Ksena jau buvo paauglė, jos gimtąjį Amfipolį užpuolė karvedžio Korteso kariauna. Daugelis gyventojų, įskaitant ir Ksenos vyresnį brolį Torį, pasitraukia į kalnus. Bet pati Ksena ir jos jaunėlis brolis Laikusas įtikina pasilikusius gintis. Mūšis buvo žiaurus, jame Laikusas žuvo, bet Amfipolis buvo išgelbėtas.
Gedinti žuvusio brolio Ksena paliko gimtąjį miestą ir pradėjo burti savo kariuomenę, kad atkeršytų Kortesui. Ji plaukiojo jūrose su piratais, net buvo sutikusi… Julijų Cezarį, kuris buvo tapęs piratų belaisviu. Gavusi už jį išpirką Kseną gražino Cezarį į Romą, bet šis atsilygino baisia išdavyste.
Iš Romos Ksena iškeliavo į Rytus, kur drauge su kariu Borajesu ilgai terorizavo anuometinę Činų dinastijos valdomą Kiniją. Bet ir čia narsuolė tampa vyriškos klastos aukas.
Žodžių, žiūrėti serialą tikrai nenuobodu ir dėl įvykių kaleidoskopo (likimas Kseną nubloškia ir į Sibirą, ir į Skandinaviją, ir į Japoniją, ir į Indiją, Ksena susidraugavo su Krišna ir pasinaudojo magišku Nibelungų žiedu, dalyvavo Trojos kare, prisidėjo prie Cezario nužudymo ir t.t.), ir dėl efektingai nufilmuotų kautynių, ir, žinoma, dėl šiuolaikinių siužeto paralelių.
