Nors šiandien esame daug geriau informuoti apie produktų sudėtį, o mūsų valgomas maistas yra daug saugesnis nei anksčiau, Lietuvos gyventojai kaip niekad susirūpinę maisto sauga ir itin atsargiai vertina maisto technologijų naujoves. Tai išryškėjo Europos Parlamento Informacijos biuro ir Kauno technologijos universiteto (KTU) Europos instituto surengtoje diskusijoje apie maisto saugą.
Direktyva, leidžianti ES šalims pačioms apsispręsti dėl genetiškai modifikuotų (GM) kultūrų auginimo, įsigaliojo šį mėnesį. ES sveikatos ir maisto saugos komisaro Vytenio Andriukaičio kabineto vadovo Arūno Vinčiūno nuomone, toks leidimas – gera praktika, kurią ketinama dar labiau sustiprinti. „Ispanijoje leista auginti GM kukurūzus, kuriems nereikia daug vandens, ir šaliai tai naudinga“, – teigė prelegentas. Anot jo, į ES leista įvežti apie šešiasdešimt rūšių genetiškai modifikuotų produktų. „Per pastaruosius 20 metų beveik visa importuota pašarui skirta soja – genetiškai modifikuota. Kol kas nė vienai kiaulei ragai neišaugo“, – juokavo A. Vinčiūnas.
Vis dėlto Žaliųjų frakcijai priklausantis Europos Parlamento narys Bronis Ropė norėtų visuotinio GM kultūrų draudimo, o ne šalių teisės apsispręsti. „Jei viena šalis GM kultūras įsileidžia, o kita ne, vėjas gali pernešti jų žiedadulkes per valstybių sienas“, – perspėjo europarlamentaras. Be to, jo nuomone, dėl šalių teisės apsispręsti išlieka didesnis GM produktų gamintojų lobizmo pavojus. EP narys žadėjo siekti, kad Lietuva greičiau apsispręstų uždrausti auginti GM kultūras. „Mūsų šalis ir taip augina gerus produktus, didžiausia problema – kur juos realizuoti“, – pridūrė B. Ropė.
Anot Žemės ūkio rūmų Tarptautinio skyriaus vedėjos Vaidos Leščauskaitės, Lietuvos žemdirbiams kelia nerimą prekybos liberalizavimo derybos su JAV. Pasak prelegentės, JAV teikia pirmenybę naujų technologijų plėtrai ir naudoja daug GM organizmų, kad produktai būtų pigūs, o ES teikia daugiau dėmesio maisto saugai, kokybei ir žymėjimui, taip pat gyvūnų gerovei – bet tai reikalauja didelių investicijų. Be to, ES eksportuoja į JAV daugiau maisto negu iš jų importuoja, o tai gali būti pretekstas derybose reikalauti mažinti prekybos barjerus. „Lietuvos žemdirbiai bijo, kad GM produktų importo reikalavimai gali sušvelnėti ir Europą užplūs pigesnė amerikietiška produkcija“, – pažymėjo V. Leščauskaitė.
Vis dėlto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenys rodo, kad pernai Lietuvoje maistui skirtų gaminių, kurių sudėtyje yra GM organizmų, labai sumažėjo. Nors didieji prekybos centrai tokių gaminių vengia, dažnai jų aptinkama kaimų ir miestelių parduotuvėse, sakė VMVT direktoriaus pavaduotojas Zenonas Stanevičius, kurio tarnyba nuolat vykdo maisto produktų stebėseną. Jei produkte yra bent 0,9 proc. GM organizmų ir tai neparašyta jo pakuotėje, jį privaloma pašalinti iš rinkos arba perpakuoti. Z. Stanevičius informavo, jog į ES rinką gali patekti tik tie GM produktai, kurie įregistruoti Europos Komisijos. Šiuo metu jos registre yra 39 kukurūzų, 11 – rapsų, 8 – medvilnės, 8 – sojos, po vieną – cukrinių runkelių ir bulvių modifikacijų. Dauguma šių kultūrų naudojamos pašarams.
Diskusijoje aptarta ir kitaip technologiškai patobulintų maisto produktų tema. Pasak Europos Parlamento Informacijos biuro Lietuvoje vadovės Daivos Jakaitės, ES teisės aktas dėl tokių produktų liko nepriimtas, kadangi šalys nesutarė dėl klonuotų gyvūnų naudojimo maistui, o šiuo metu rengiamasi pasiūlyti naują projektą. VMVT direktoriaus pavaduotojo Z. Stanevičiaus teigimu, šiuo metu pasaulyje vyksta nanotechnologijų revoliucija, o maisto pramonės gigantai skiria didžiules investicijas naujų produktų kūrimui. „Jie greičiau išranda naują produktą nei sukuriami būdai jiems patikrinti“, – nuogąstavo kalbėtojas. Vis dėlto kol kas dėl naujoviškų produktų registravimo Lietuvoje nebuvo kreiptasi. „Kita vertus, jei paplistų išmaniosios pakuotės bei ištobulėtų lazerių technologijos, tai labai palengvintų maisto produktu sudėties kontrolę”, – reziumavo Z. Stanevičius.
KTU Cheminės technologijos fakulteto Maisto mokslo ir technologijos katedros profesorė Gražina Juodeikienė baiminosi, kad „nepavykus produkto teisingai modifikuoti, gali padidėti vėžinių ir alerginių susirgimų rizika, taip pat atsparumas antibiotikams“. Ji siūlė tobulinti sėjomainą ir daugiau dirbamos Lietuvos žemės apsėti baltyminėmis ankštinėmis kultūromis, kurios galėtų sėkmingai pakeisti genetiškai modifikuotą soją ir praturtintų dirvožemį naudingais mikroelementais. Vis dėlto, prelegentės nuomone, „nauji funkcionalūs maisto produktai, iš kurių pašalinti sveikatai nenaudingi komponentai, turi didelę perspektyvą“.
A. Stulginskio universiteto Ekonomikos, apskaitos ir finansų instituto profesorė Vlada Vitunskienė pažymėjo, kad Lietuva – per maža šalis genetiškai modifikuotiems augalams auginti: jų plotai kaimynystėje užkirstų kelią ekologinei ar tausojančiai žemdirbystei. „Vietoje to turime labiau žalinti žemės ūkį ir įvairinti sėjomainas, daugiau vartoti vietinės gamybos natūralių šviežių produktų ir taip trumpinti maisto tiekimo grandinę, kad mažėtų maisto kainos“, – aiškino V. Vitunskienė.
KTU sociologijos profesorės Audronės Telešienės teigimu, Lietuvos gyventojų susirūpinimas maisto sauga daug didesnis negu vidutinio europiečio: lietuvis dažniau galvoja, kad jo valgomas maistas kenkia sveikatai, nors statistika rodo, kad 99 proc. Lietuvos rinkoje esamų maisto produktų yra saugūs. Pasak KTU Europos instituto direktoriaus Jono Urbanavičiaus, visuomenės nuomonė įstatymų leidėjams dažnai būna svarbesnė negu mokslo duomenys. Diskusija parodė, kad Lietuvos visuomenė linkusi atsargiai vertinti šiuolaikinių maisto technologijų teikiamas galimybes.
