Rammstein dainos "Deutschland" video kadras

Kartu su intriguojančiais muzikiniais vaizdo įrašais, dainų tekstais ir albumų viršeliais, „Rammstein“ yra taip pat ir viena iš prieštaringiausių grupių visuomenės nuomonėje. Galvojant apie šią sunkiojo metalo grupę, mintys labiausiai sukasi apie provokaciją, odinius apdarus ir pirotechniką. Tačiau daugelis žmonių nežino apie grupės susikūrimą, jų kūrybos idėjas bei iš kur dainų teksto autorius semiasi įkvėpimo.

Rammstein“ – kaip susikūrė grupė?

VDR pankų grupė „Feeling B“ (taip pat „Feeling Berlin“) laikoma „Rammstein“ branduoliu. Steigėjai grupės nariai buvo Paulas Landersas ir Christianas „Flake“ Lorenzas, vėliau tapęs „Rammstein“ gitaristu ir klavišininku.

Rammstein“ priešistorė siekia laikus dar prieš Vokietijos suvienijimą. Pasauliniu mastu Berlyno sienos griūtis buvo reikšmingiausias įvykis nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Tai paskatino Vokietijos susijungimą ir pradėjo įvykių grandinę, kuri baigėsi SSRS išardymu ir Šaltojo karo pabaiga. Richardas Kruspas persikėlė iš gimtojo miesto Šverino į Berlyną ir įkūrė savo pirmąją roko grupę „Orgasm Death Gimmick“ kaip gitaristas. Po Berlyno sienos griūties 1989 m. jis persikėlė atgal į Šveriną ir trumpai grojo su sunkiojo roko grupe „Das Auge Gottes“. Tuo metu jis susipažino su būgnininku Till Lindemanu. Kartu su „The Inchtabokatables“ bosistu Oliveriu Riedeliu ir „Die Firma“ būgnininku Christofu Šnaideriu, jie pradėjo kurti „Rammstein“ istoriją. Till Lindemanas buvo dainininkas ir tekstų rašytojas. Kad galėtų geriau repetuoti, jis persikėlė iš Chemnico į Berlyną ir atsidavė roko muzikai.

Gyvenimas Rytų Berlyne

Rammstein“ gitaristas Richardas Kruspas užaugo Rytų Vokietijoje. „Rytinė Vokietija buvo ta vieta, kurioje buvo puiku užaugti, kol tau nėra 12 metų“, – 2014 m. sakė jis. „Žmonėms buvo pateikta labai sveikos visuomenės iliuzija, kuri veikė. Nebent žmogus keldavo klausimus – o klausimų niekas neuždavinėja, kol nesulaukia 12 metų.“

Sostinėje buvo klestinti pogrindžio muzikos scena. Autoritarinė Rytų Vokietijos vyriausybė privertė grupes kreiptis dėl licencijos muzikai kurti. Šis procesas vykdavo prieš aštuonių ar dešimties žmonių komisiją. Meniška grupė, tokia kaip „Feeling B“, galėjo pakreipti klausymą, keisdama savo žodžius ir sušvelnindama kai kurias energingesnes savo dainas, kai kurie veiksmai būdavo atmetami. „Grupių buvo daug, ir visi draugavome vieni su kitais”, – prisimena vienas iš grupės narių, – „mes žaidėme vieni su kitais. Jei mums reikėjo gitaristo, paimdavome jį iš kitos grupės“.

Griuvius Berlyno sienai, rytų Vokietijoje niekas nebenorėjo klausytis Rytų Vokietijos muzikos grupių, nes po Vokietijos suvienijimo žmonės galėjo klausytis to, ko norėjo. Viskas tapo įmanoma, kur tai buvo draudžiama anksčiau. Visi siekė naujovių ir tai buvo gera terpė kilti jaunosioms muzikos pasaulio žvaigždėms. Taigi, pamažu „Rammstein“ muzika tapo vis žinomesnė ir buvo siejama su suskaldytos tautos praeitimi, simbolizuojančia jos istoriją.

Pirmieji grupės žingsniai

Viena pirmųjų šio neįvardinto kolektyvo parašytų dainų buvo pavadinta Ramšteino miestu, 1988 m. Oro parodos katastrofos, per kurią ore susidūrus dviem lėktuvams, žuvo 70 žmonių, vardu. Kai daina pasklido po Vokietiją, ir jie tapo žinomi kaip grupė su „Ramstein“ daina.

Vėliau žmonės sakydavo: „Tai yra „Ramstein“ grupė, o vėliau ji įgavo „This is Ramstein“ pavadinimą. Netrukus grupė priėmė jį kaip savo pavadinimą, pridėdami papildomą “m”. „Ramm“ yra avino simbolis, o „stein“ reiškia „akmuo“. Akmeninis avinas: vardas, kuris puikiai tinka jų skambesiui. Pirmąją demonstracinę juostą su keturiais takeliais („Das alte Leid“, „Seemann“, „Weißes Fleisch“ ir „Rammstein“) jie įrašė 1994 m. vasario 19 d. Berlyno senato jaunųjų grupių konkurse. Tačiau tuo metu šios dainos dar turėjo angliškus žodžius. Šiame konkurse jie laimėjo savaitę trukusią įrašų sesiją įrašų studijoje.

Apskritai, grupės ryšys su gimtąja šalimi nuo pat grupės susikūrimo buvo labai gilus. Till Lindemanas nuo pat pradžių buvo išrinktas dainuoti gimtąja kalba. Tai iš dalies lėmė tai, kad visi jie mokykloje buvo mokomi rusų, o ne anglų kalbos. „Mačiau daugybę Rytų Vokietijos grupių, kurios dainavo labai blogai angliškai žmonėms, kurie nesuprato anglų kalbos – tai atrodė visiškai kvaila“, – sako Christianas Lorenzas,- „bet jei tikrai norite pasakyti savo emocijas, turite kalbėti gimtąja kalba. Neįmanoma savo sielos išsakyti kita kalba“. Grupė vertina savo kuriamą muziką ne tik kaip meno rūšį, bet ir kaip jausmų išsakymą bei tiki, kad žmonės, klausantys jų muzikos jaučia tą patį. Be to, su grupe vėl ir vėl sutinkama „Lifad“ santrumpa. Tai reiškia „Meilė visiems“ („Lifad“ – vok.: Liebe ist für alle da).

 

Grupė su „Ramstein“ daina

Mes susitikdavome be tikslo, be plano, tiesiog pažaisti dvi valandas”, – prisimena Christianas „Flake“ Lorenzas. „Tai nebuvo grupė, tai buvo susitikimo taškas mums, kad tik padarytume kažką kitokio nei mūsų tikrosios grupės, kuriose grodavome. Tai buvo tarsi terapijos grupė “.

Viena pirmųjų šio neįvardinto kolektyvo parašytų dainų buvo pavadinta Ramšteino miestu, 1988 m. Aviakatastrofos, per kurią ore susidūrus dviem lėktuvams, žuvo 70 žmonių, vardu. Kai daina pasklido po Vokietiją, jie tapo žinomi kaip grupė su „Ramstein“ daina.

Vėliau žmonės sakydavo: „Tai yra „Ramstein“ grupė, o vėliau ji įgavo „This is Ramstein“ pavadinimą. Netrukus grupė priėmė jį kaip savo pavadinimą, pridėdami papildomą “m”. „Ramm“ yra avino simbolis, o „stein“ reiškia „akmuo“. Akmeninis avinas: vardas, kuris puikiai tinka jų skambesiui. Pirmąją demonstracinę juostą su keturiais takeliais („Das alte Leid“, „Seemann“, „Weißes Fleisch“ ir „Rammstein“) jie įrašė 1994 m. vasario 19 d. Berlyno senato jaunųjų grupių konkurse. Tačiau tuo metu šios dainos dar turėjo angliškus žodžius. Šiame konkurse jie laimėjo savaitę trukusią įrašų sesiją įrašų studijoje.

Pripažintas šios pirmosios sėkmės, Paulas Landersas iš grupės „Feeling B“ prisijungė kaip antrasis gitaristas. Jis jau buvo ten vienos savaitės įrašyme. Pageidaujamas kandidatas į klavišininkus buvo Christianas „Flake“ Lorenzas, grojęs toje pačioje grupėje kaip Paulas Landersas. Iš pradžių jis parodė nenorą prieš naują grupę, nes muzika atrodė švelni ir nuobodi, bet paskui sutiko dirbti su sąlyga, kad jie dainuos vokiškus žodžius. 1994 m. prasidėjo bendradarbiavimas su vadybininku Emanueliu Fialiku bei jo kompanija „Pilgrim Management“ ir 1995 m. pradžioje jie sėkmingai pasirašė sutartį.

1995 m. jie debiutavo su albumu „Herzeleid“, tačiau tik su antruoju albumu „Sehnsucht“ 1997 m. jie padarė savo komercinį proveržį gimtinėje ir užsienyje. 1999 m. buvo išleistas albumas „Live from Berlin“, įrašytas 1998 m. rugpjūčio 22 ir 23 dienomis parko scenoje Berlyno Wuhlheide. 2001 m. – praėjus ketveriems metams po paskutinio studijinio albumo – buvo išleistas „Mutter“. 2006 m. jie išleido antrąjį albumą pavadinimu „Völkerball“. 2006 ir 2007 m. „Rammstein“ padarė kūrybinę ir gyvų pasirodymų pertrauką, kad galėtų sukurti naują albumą.

Sunkusis metalas, įkvėptas klasikinių kūrinių

Rammstein“ yra karingi, o jų žodžiai – žiaurūs. Tik ar tikrai? Till Lindemanas dažniausiai naudoja žodį „meilė“. Apie tai ir yra „Rammstein“ dainos – bent jau pažiūrėjus į atskirų žodžių skaičių septyniuose grupės albumuose, kurie sugrupuoti pagal žodžio kamieną. Dainininkas ir tekstų autorius Till Lindemanas vokiečių dainų tekstuose dažniausiai vartoja žodžius, susijusius su „meile“. Antroji vieta „Rammstein Lyrics“ reitinge tenka „širdžiai“, antroje vietoje yra žodžiai „žmogus“ ir „geras“.

Visgi nepaneigiama, jog „Rammstein“ kūryba yra tamsi, tačiau ne visi siaubai kyla iš Till Lindemano plunksnos. Kai kuriuos dainų tekstus vyrą įkvėpė klasikinė vokiečių literatūra. Pavyzdžiui, yra nuorodų į žymiausią Vokietijos poetą Johaną Volfgangą fon Gėtę: jo baladės „Erlkönig“ motyvai yra panaudoti dainoje „Dalai Lama“. Gėtės originale vaiduokliška girių karaliaus figūra šnabžda vaikui ir nori jį išplėšti į savo karalystę; baladės pabaigoje, sūnus miršta ant jojančio tėvo rankų. „Rammstein“ dainoje „Dalai Lama“ paslaptinga figūra yra „Vėjo karalius“, norintis atvesti berniuką pas save; galiausiai berniukas uždūsta savo tėvo glėbyje, kuris jį stipriai apkabina dėl artėjančios lėktuvo katastrofos.

Bet tai lieka ne tik su Gėte: „Rammstein“ daina „Rosenrot“ skolinasi pavadinimą iš vokiečių pasakos, kurią sukūrė broliai Grimai „Schneeweißchen und Rosenrot“ (liet. „Snieguolė ir rožinė raudona“). „Sonne“ muzikiniame vaizdo klipe pasirodo visiems žinoma pasakos figūra Snieguolė. Na, o dainos „Roter Sand“ klipe dvikovos scena primena XIX a. Teodoro Fontanė romano „Efi Bryst“ sceną.

Be literatūros sąsajų grupės „Rammstein“ kūryboje , yra ir kitų nuorodų į vokiečių kultūrą ir istoriją. Muzikos profesorius ir muzikantas Robas Burnsas įžvelgia Till Lindemano ir Veimaro respublikos vokiečių kabareto dainininkų panašumų ir atkreipia paraleles tarp „Rammstein“ kostiumų ir koncertų scenografijos bei Fritzo Lango ekspresionistinio filmo „Metropolis“ estetikos.

Nuo „Rammstein“ neatsiejami elementai

Pirotechnika yra kiekvieno „Rammstein“ pasirodymo dalis. Ankstyvais bandymais buvo siekiama parodyti pirotechnikos priemones, naudojant fejerverkus, kuriuos jie nusipirko Naujųjų metų sutikimo vakarėliams ir kaupė atsargas. Prisimena Christianas Lorenzas: „Vieną kartą mes juos atsinešėme į pasirodymą ir pagalvojome: Tai puiku!“. Atsižvelgiant į tai, nelaimingo atsitikimo rizika yra labai didelė, kaip kad nutiko Jamesui Hetfieldui koncerte „Metallica“ Monrealyje 1992 m. Tačiau, Till Lindemanas panaudojo būtent šias mintis, kad sukeltų koncertų gerbėjams tikrą šoką. Koncerto metu, Sidnėjuje, 2001 m. jis apsimetė, kad padegė drabužius, o scenoje sukinėjosi su specialiu kostiumu. „Rammstein“ klavišininkas Christianas Lorenzas skubiai parėjo su gesintuvu, iš kurio vis dėlto išpylė degius miltelius, kad sustiprintų efektą. Po dvidešimties minučių linksmybės baigėsi. Per daug gerbėjų skundėsi dėl tariamos avarijos sukrėtimo.

Visi šeši „Rammstein“ nariai pripažįsta, kad „Rammstein“ buvo ir yra sunku klausyti daugeliui žmonių. Bet kaip ir dauguma dalykų, susijusių su šia apgaulingai mįslinga ir dažnai neteisingai suprantama grupe, viskam, ką jie daro, yra įvardijamas beprotybės aspektas.

Dalis priežasties, kodėl „Rammstein“ buvo tokia pažangi muzikos pasaulyje, yra ta, kad jie jaunystėje jautė labai daug cenzūros, o kurdami dainas ir koncertuodami būtent ir bandė atsikratyti absoliučiai visos draudimų, rėmų ir primetamo mąstymo – nuo kitų žmonių ir nuo savęs. Staiga ši beprotiška vokiečių grupė su liepsnojančiomis striukėmis ir stipriais muzikos akcentais buvo atverta vis naujoms auditorijoms.

Taip pat skaitykite: „IC3PEAK“ – eksperimentinis elektroninis duetas, kuris savo muziką vadina „audiovizualiniu teroru“

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt

 
Naujienos iš interneto

Sponsored video

Taip pat skaitykite: