Švedė Robyn (Robin Miriam Carlsson, 43) POP scenoje sukasi dar nuo 90-ųjų, išleidusi tokius hitus kaip „Show Me Love“ ir „Do You Know (What It Takes.)“ Robyn, kartais vadinama švedų Christina Aguilera, savo muzikinę karjerą pradėjo kaip niekad anksti – jau būdama dvylikos metų, 1991 m. ji įrašė savo pirmąją dainą švedų televizijos laidai, o būdama keturiolikos pasirašė sutartį su „Ricochet Records Sweden.“ Jos muziką dažnai girdime ir šiandien, ar tai būtų drabužių parduotuvėje, radijuje keliaujant į darbą, žiūrint serialą ar per kitų atlikėjų perdainavimus – Robyn kūryba yra didelė POP muzikos industrijos dalis, tačiau kas slepiasi už šio žinomo vardo?
Po pagrindinės mokyklos tiesiai į įrašų studiją
Būdama penkiolikos Robyn išleido keletą didžiulės sėkmės susilaukusių singlų, tokių kaip „You‘ve Got That Somethin‘“ ir „Do You Really Want Me (Show Respect.)“ Jau 1994 m. ji ėmė dirbti su puikiai industrijoje „patikrintais“ skandinavų prodiuseriais tokiais kaip Max Martin. M. Martin dirbo su daugybe garsių vardų, o tarp jų – Britney Spears ir vaikinų grupė „Backstreet Boys“, tad Robyn karjeros trajektorija buvo nukreipta į sėkmę. Prodiuseris suteikė dainininkei savitą, unikalų POP ir R&B mišinio skambesį su šlakeliu devintojo dešimtmečio feminizmo. Jaunoji atlikėja užtruko vos metus išleisti savo debiutinį albumą „Robyn Is Here“ (1995). Taip, būdama tik šešiolikos Robyn išleido muzikinį albumą, kurio pasauliniu mastu buvo parduota daugiau kaip pusantro milijono kopijų.
Debiutinis atlikėjos albumas buvo įvertintas itin pozityviai. Tuo metu globalią POP sceną buvo užvaldžiusi aikštinga bričių grupė „Spice Girls“, tad albumą neišvengiamai lygino su keturių merginų kūryba ir pasak britų muzikos žurnalisto Peter Robin, tie, kurie buvo nusivylę „Spice Girls“, turėtų atidžiau pažvelgti į Robyn.
Iš tiesų, Robyn visada išsiskyrė iš likusio POP pasaulio. Jos dainų tekstai visuomet buvo nuoširdesni, juose nesijautė dirbtinumo, švedė nesistengė niekam įtikti ir turėjo kur kas vyriškesnį įvaizdį nei kitos tuometimės paauglių POP sensacijos – trumpi plaukai, jokių aukštakulnių ir 6 centimentrų platforminiai krepšinio bateliai. Tai buvo Robyn. Tiesa, pati atlikėja teigia nemėgstanti „Pop žvaigždės“ etikėtės – viskas, ką ji daro, yra ne dėl pinigų ar šlovės.
Įrašų kompanija „Jive“, kuriai priklausė Robyn, gerokai ribojo dainininkės kūrybinę laisvę prašydami perrašyti kontraversiškas dainas, atsisakydami išleisti jos albumą už Švedijos ribų ir neleisdami eksperimentuoti su žanrais. Ilgainiui šie nesutarimai privertė Robyn ieškoti kito kelio. 2005 m. atlikėjos sėkmė leido jai visiškai perimti savo kūrybą į savo rankas – palikusi „Jive“, Robyn įkūrė nuosavą įrašų kompaniją „Konichiwa Records.“
Atlikėja savo karjeros pradžią apibūdina kaip „visiškai nemalonią.“ Bet žurnalui The New York Times ji atskleidė, kad perėmus savo kūrybinę laisvę, dainininkė vėl pasijautė, tarytum jos karjera priklausytų jai.
„Daug kas sakė, kad elgiuosi beprotiškai ir, kad prarasiu daug pinigų, bet jei būčiau elgusis, kaip jie sakė, dabar viskas būtų kitaip.“
Robyn nežaidžia pagal taisykles
Sėkmės istorija, aplankiusi atlikėją dar jaunystėje, jau senai praeityje. 2010 metais, nepaisydama hito „Dancing On My Own“ milžiniško pasisekimo, Robyn dingo iš muzikos industrijos. Visai ne trumpam – po ilgų gerbėjų prašymų sugrįžti, naujasis švedės albumas „Honey“ pasirodė tik 2018 m.
Pastąrąjį dešimtmetį susiformavęs muzikos industrijos tempas ypač spartus – čia nėra kada pailsėti ar semtis įkvėpimo. Albumus seka turai, o turų metu ruošiami kiti albumai, antraip populiarumo kreivė ims kristi žemyn, kol laiminga žvaigždė galiausiai užges.
Bet šios taisyklės negalioja tiems, kurie jų niekada nesilaikė – net ir su aštuonių metų pertrauka, Robyn populiarumas ne tik nesitraukė, tačiau net ir didėjo. Bet daugelio industrijos ekspertų tai nestebina – pop žvaigždių taisyklės niekada navaržė Robyn dėl to, kad ji niekada neieškojo to, ko ieško kitos įžymybės. Jai nereikėjo sėkmės, išmatuotos albumo kopijų pardavimais, „Spotify“ perklausomis, „Youtube“ peržiūromis, radijo minutėmis, apdovanojimais ar doleriais. Robyn savo muzikoje sugebėjo liesti seksualumo temas per daug neseksualizuodama savo įvaizdžio; ji dirbo su nedidele, tačiau itin artima prodiuserių grupe, o ne šokinėjo nuo vieno prodiuserio prie kito; ji niekada neprašė dainų iš kitų atlikėjų; nekoncertavo dainavimo konkursuose ir nemėgino pradėti verslo tik dėl to, kad gali – Robyn leidžia muziką ir tik tokią muziką, kuri atitinka jos aukštus standartus, o tam reikia laiko.
Depresija neužkirto kelio judėti į priekį
Pradėjusi savo kelią į sėkmę būdama vos dvylikos, šiandien 43-ejų Robyn muzikos industrijoje yra praleidusi apie trisdešimt metų. Savo kūryboje ji aptaria daugybę įvairiausių temų – savo pirmąją dainą ji parašė apie tėvų skyrybas, antrasis albumas nagrinėjo abortų problematiką, Robyn itin jautriai sugeba perteiktį širdgėlą ir praradimą, o paskutiniame albume paliečiamos klinikinės depresijos ir gūdžios vidinės tamsos temos. Per savo pertrauką karjeroje, dainininkė turėjo progą atsikvėpti ir ieškoti pagalbos bei geriau pažinti savo psichologinę ligą.
„Nemanau, kad kada anksčiau buvau patyrusi tokią depresiją. Man tai buvo kažkas naujo ir dabar tuo džiaugiuosi, nes tai padarė mano gyvenimą turtingesniu bei leido geriau pažinti kitų žmonių jausmus,“- atviravo atlikėja savo interviu su Interview Magazine. „Depresiją man sukėlė dalykai, nutikę už mano ribų – santykių iširimas ir bičiulio, kurį labai mylėjau, mirtis. Tai mane nusviedė į tokią būseną, kurios aš visiškai negalėjau suvaldyti – viskam jaučiau pasibjaurėjimą ir man niekas neberūpėjo.“ Atlikėja tikina, kad albumo kūrimas jai padėjo sugrįžti į save.
Robyn gali perteikti bet ką, tačiau tai ji daro meistriškai – galbūt dėl to per prabėgusį trisdešimtmetį atlikėja nebuvo patekusi į didelio masto kontraversijas. Tiesa, nepasaint pasaulinės sėkmės, jos antrasis, itin autobiografiškas albumas „My Truth“ (1999), lietęs aborto temą niekada nepasiekė JAV. Būnant aštuoniolikos, kūrėjai buvo atlikta aborto procedūra. Robyn teigė, kad tai buvo kankinantis sprendimas, apie kurį dainininkė parašė dvi dainas „88 Days“ ir „Giving You Back“, padėjusias jai susidoroti su skaudžiu faktu.
„Amerikoje negalima apie tai kalbėti, arba bent jau buvo negalima tuo metu. Tuo labiau jei tu esi aštuoniolikos metų POP žvaigždė,“- pasakojo Robyn.
Vienas iš labiausiai žavinčių Robyn dalykų yra tai, kad ji visuomet yra tikra. Atlikėja ne tik pati rašo savo dainas ir į muzika sudeda savo skausmingiausias patirtis, tačiau ji mėgsta tyrinėti tai, kaip žmonės bendrauja, kokie būna jų santykiai ir ką kiekvienas galime jausti. Tai į jos muziką įneša dirbtinoms POP žvaižgdėms neįprasto tikroviškumo.
„Kai rašau apie meilę, man labai svarbu apibrėžti tai, kas yra tarp žmonių. Iš tiesų, juk niekada nežinai, ką jaučia kiti. Gali spėlioti ir kažkiek nutuokti, bet tarp tavęs ir kito žmogaus visada išliks atstumas. Tai aš supratau pakankamai nesenai,“- pasakojo atlikėja. „Manau, kad žmonių ryšys yra pats tikriausias dalykas. Dėl to man patinka klausytis Prince ar Kate Bush, nes tada pajaučiu tą „O dieve, aš tiksliai žinau, koks tai jausmas!“ Galbūt rašymas apie meilę ir yra tiesiog būdas atspindėti save.“
Šiuo metu Robyn yra gerokai labiau atsipalaidavusi visos „POP muzikos mašinos“ atžvilgiu.
„Nebesijaučiu taip, kad privalėčiau žaisti pagal POP muzikos taisykles. Aš tai paleidau,“- teigė ji. „Bet tai, ko visada troškau, tai jausmo, kad aš viską dariau savaip arba bent jau nuoširdžiai. Tai pajaučiau, kai įkūriau savo įrašų kompaniją. Žaidžiau pagal savo pačios sąlygas ir labai dėl to džiaugiuosi,“- atviravo atlikėja portalui The Guardian. „Nežinau, ar aš noriu būti POP žvaigžde. Labiau noriu suprasti ir tyrinėti dalykus nei apkrauti save mėginant būti tobula.“
