Modest Mouse – viena tų grupių, kuri neleidžia albumų kasmet, todėl naujos muzikos išleidimas fanams būna lyg šventė. Šiemet sukanka 20 metų nuo pirmojo albumo išleidimo, po kurio pasirodė vos penki grupės studijiniai darbai.
Isaac Brook (vokalas, dainų tekstai, gitara, bandža, klavišiniai) – vienintelis pastovus grupės narys nuo Modest Mouse įkūrimo 1992-aisiais, kai pradėjo groti kartu su Eric Judy (bosinė gitara) ir Jeremiah Green (būgnai). Tiek Judy, tiek Green buvo palikę grupę metams, tačiau šiuo metu jie vėl groja kartu. Nuo 2006 iki 2009-ųjų su Modest Mouse grojo ir legendinis The Smiths gitaristas Johnny Marr.
Pirmasis grupės albumas – 1996-ųjų „This Is a Long Drive for Someone with Nothing to Think About“ nesusilaukė didelės komercinės sėkmės, kaip ir po metų sekęs „The Lonesome Crowded West“. Nepaisant to, pastarasis darbas tapo kultiniu tarp muzikos fanų ir šiuo metu dažnai įvardinamas vienu svarbiausių XX amžiaus paskutinio dešimtmečio indie albumų.
Sėkmė Modest Mouse aplankė su trečiuoju albumu „The Moon & Antarctica“ (2000 m.), pirmuoju išleistu didelės įrašų kompanijos.
Pirmasis dalykas, labiausiai krentantis į ausį, tai instrumentų ir garsų sluoksniai, kuriais grupė manipuliuoja visiškai laisvai. Pianinas, violončelės, perkusija, būgnai, vokalo harmonijos, bandžos, varpai ir kiti instrumentai turi savo vietą ir albumą paverčia savotiška indie simfonija su daug skirtingų nuotaikų bei spalvų. Klausant „The Moon & Antarctica“ neišgirsite pernelyg daug tipinių gitaros solo – juos pakeičia post punk ir 80-ųjų alternatyvos įkvėptos minimalistinės gitaros partijos, albume atliekančios stiliaus, o ne muzikantų ego plėšymosi pojutį.
Nuo energingos „A Different City“ iki tamsios, netgi bauginančios „The Cold Part“, albumas puikiai atskleidžia ir pristato grupę, todėl tai puikus pasirinkimas norintiems susipažinti su Modest Mouse muzika.
Beje, albumo įrašinėjimo metu vokalistas Isaac Brook pateko į apsistumdymą, kurio metu jį sumušė apie 14 paauglių. Prasidėjęs kaip Brook’o girtas bandymas pabendrauti su jaunimu, konfliktas baigėsi jo sulaužytu žandikauliu, kas pristabdė įrašinėjimo darbus, tačiau nesutrukdė albumui tapti vienu sėkmingiausių grupės darbu.
Tai ne vienintelis atvejis, kai grupės veiklą pristabdo nelaimės – vieno turo metu automobilis, kuriuo keliavo muzikantai, paslydo nuo kelio ir vos nenulėkė nuo tilto – jį sustabdė tik apsauginė sienelė. Vaikinai nusprendė ant automobilio padangų uždėti grandines, tačiau tada pamatė, kad nutrūko stabdžių šlangutė. Nepaisant to, jie pradėjo važiuoti vieninteliu atviru keliu (kiti buvo uždaryti dėl sniego audrų), tačiau kelią pastojo karvė. Taip, karvė, stovinti viduryje kelio per sniego audrą. Grupės automobilis slydo nuo kelio, kol pagaliau rėžėsi į pusnį. Vaikinams pagelbėjo netoliese gyvenęs kaimietis, tačiau į laiku atvykti į koncertą vaikinai nespėjo – vėluodami 3 valandas, iki klubo uždarymo jie spėjo sugroti vos kelias dainas likusiems ištikimiausiems fanams.
Ypač sėkmingi grupei buvo 2004-ieji, kai pasirodė ketvirtasis studijinis darbas „Good News for People Who Love Bad News“. Pirmasis singlas „Float On“ (iki dabar išlikęs grupės vizitine kortele) iškėlė Modest Mouse į žvaigždes – „Grammy“ nominacija, aukštos vietos topuose ir net pusantro milijono parduotų albumo kopijų. Albume pasirodo ir The Dirty Dozen Brass Band, tad prie jau minėtų instrumentų, vargonų, smuiko, melotrono, ukulelės, dūdelių ir kitų prisidėjo ir variniai pučiamieji.
Po 2007-aisiais su Johnny Marr išleisto „We Were Dead Before the Ship Even Sank“ sekė 8 metų tyla, kurią nutraukė pernai išleistas „Strangers to Ourselves“, sukėlęs dvejopas reakcijas – vieni albumą maišė su žemėmis dėl netobulėjančio garso (gerai žinomas paradoksas, kai fanai nori grupės judėjimo į priekį, tačiau jei muzika pasikeičia per daug, muzikantai kaltinami suprastėjimu, savęs pametimu arba supopsėjimu, tačiau jei pokyčiai per maži, fanai nekęs grupės dėl tariamos stagnacijos), kiti nepritarė šiai nuomonei, sakydami, kad grupės evoliucija matoma aiškiai – tiek dainų žodžiuose, tiek instrumentinėje dalyje.
Turint omenyje grupės tarpus tarp albumų, sekančio darbo sulauksime dar negreit. Tačiau Modest Mouse gana aktyvi kaip koncertinė grupė – pernai vykusį Europos turą pamatė didžioji dalis vakarų Europos, šiemet grupės planuose taip pat dešimtys koncertų. Tad net jei neišgirsime naujos muzikos, verta pamatyti grupę gyvai, kadangi jų energingi ir retkarčiais net makabriški (kelių koncertų metu Isaac Brook ant scenos yra tyčia susižalojęs save peiliu. Vėliau jis aiškino, kad jį paveikė fanai, didžiulis garsas ir adrenalinas) pasirodymai Modest Mouse muziką prikelia antram gyvenimui.
