Sakoma, jog kerštas – laukinio teisingumo atmaina (Fransis Bekonas). Kai žmogaus vidinis pasaulis griūna, o širdis nebeatlaiko skausmo, jam niekas nebesutrukdys įvykdyti teisingumą. Neišvengiamybė ir likimas tampa vienu kūnu, tampančiu galingiausiu žmonijos ginklu, šluojančiu ir naikinančiu viską savo kely.
„Naktiniai gyvuliai“ – antrasis mados dizainerio, režisieriaus Tom‘o Ford‘o filmas (debiutas filmu „Vienišas vyras“), žiūrovą nukeliantis į elegancijos, prašmatnumo pasaulį, kuris nėra jau toks tobulas, kaip galima įsivaizduoti. Tai neo-noir psichologinis trileris, sukurtas remiantis 1993-ųjų metų rašytojo Austin‘o Wright‘o romanu „Tonis ir Suzana“. Filmas suteikia galimybę žiūrovui pro rakto skylutę stebėti turtingų, bet gyvenimu nepatenkintų žmonių istoriją, jausti jų skausmą bei patirti neviltį. Kuomet turtinga meno galerijos savininkė Susan‘a Morrow (akt. Amy Adams) paštu gauna savo buvusio vyro Tony Hastings‘o (akt. Jake Gyllenhaal) parašytą romaną, akyse įsižiebia viltis, nors dar pati to nesuvokia. Leisdamasi novelės labirintais, moteris pajunta neapsakomą savo pačios vidinį skausmą, kurį suaktyvina romano sukelti išgyvenimai. Susan‘a suvokia, jog meilė buvusiam vyrui nėra taip giliai palaidota, kaip pati manė, o knygos ir realaus gyvenimo paralelės bemieges naktis paverčia dar sunkiau pakeliamas.
Kino filmo “Nocturnal animals” kadras
Norint kuo paveikiau sukurti elegancijos efektą, kiekvienas juostos kadras būdavo planuojamas ištisas savaites. Talentingas kinematografas Seamus McGarvey filmą pavertė gražiu meno kūriniu, kurio kiekviena minutė yra nepaprastai gražiai išbaigta ir tikrai nenuobodi. Pats kinematografas yra prasitaręs, jog paprastai jis neskaito scenarijaus vienu prisėdimu, jam reikia laiko kiekvieną elementą išsianalizuoti atskirai, kad susidarytų aiškų kūrimo proceso planą, tačiau paėmęs į rankas Tom‘o Ford‘o scenarijų jis perskaitė vienu ūpu. „Retai pasitaiko atvejų, kai perskaitau scenarijų vienu prisėdimu. Likau priblokštas“. Savo patirtį jis lygina su filmo herojės Susan‘os patyrimu, kuomet ji, skaitydama savo buvusio vyro romaną, buvo tiesiog įsukta į visą istorijos verpetą, buvo pakerėta ir sunkiai gebėjo grįžti į realų pasaulį. Skaitydamas scenarijų jis jautėsi kaip ir Susan‘a, be žado ir atokvėpio. Tačiau jo teigimu, ne tik jis, bet ir kiekvienas žiūrovas gali susitapatinti su pagrindine filmo veikėja, mat juosta sukonstruota taip, kad būtent Susan‘a atrodytų ne tik kaip pagrindinis filmo personažas, bet ir vienintelis. Kiti veikėjai yra tarsi jos vaizduotės kaleidoskopo raštai, suteikiantys istorijai užbaigtumo bei vientisumo jausmą.
Kino filmo “Nocturnal animals” kadras
Seamus McGarvey stilius pasižymi šiluma bei intymumu, ypač tais momentais, kuomet fiksuojami sudėtingi žmogaus veido bruožai bei kontūrai. Tad nenuostabu, jog dauguma filmo kadrų taip kruopščiai koncentruojami į Susan‘os akis. Jos – tarsi moters gyvenimo atspindys, kupinas melancholijos, liūdesio, pasimetimo ir sumišimo, bet kartu ir spinduliuojančios gyvybingumu, troškimu mylėti bei būti mylimai, noru išrūkti iš savo pačios minčių labirinto. Šiuo požiūriu sutiko tiek McGarvey, tiek Ford‘as, todėl abu sudarė nepaparastai kruopščiai bei įmantriai dirbančią komandą.
Kino filmo “Nocturnal animals” kadras
Kuomet buvo nuspręsta laikytis trijų naratyvų idėja (Susan‘os gyvenimas Los Andžele, jos nostalgiški prisiminimai bei jos buvusio mylimojo parašyto romano personažo Edward‘o Teksase patirti išgyvenimai), vyrai įkvėpimo pradėjo ieškotis žurnaluose, fotografijų albumuose. Teksaso scenoms buvo naudota siaubo filmų („Rozmari kūdikis“, „Šmėklos“) technika, kai vaizdai matomi tik dalinai, sukurdami baimės jausmą. Skirtingai nei tiems epizodams, Susan‘os prisiminimams buvo naudojami švelnių atspalvių filtrai, sukuriantys optimistinę bei jaukią atmosferą. Tuo tarpu Susan‘os gyvenimą Los Andžele buvo stengtasi padaryti kuo niūresnį, melancholišką, slogų, koncentruojantis ties jos liūdnomis akimis. Tad, sujungus šias tris visiškai skirtingas dalis, sukuriamas nepaprastai įdomus efektas, kai vieno filmo metu matome skirtingas istorijas, bet kažkuo labai artimas ir panašias.
Kino filmo “Nocturnal animals” kadras
Dar vienas nepaprastai svarbus juostos elementas – muzika. Abel Korzeniowski yra lenkų kompozitorius, su Tom‘u Ford‘u dirbęs ir prie pirmojo režisieriaus filmo. Jis sukūrė įtemptą ir užburiantį filmo garso takelį, kuris puikiai derėjo su režisieriaus nerimastingo romantinio trilerio motyvais bei idėja. Korzeniowski atskleidė, jog Edward‘o išgalvotą istoriją jis laikė intymia, asmeniška istorija, tuo tarpu Susan‘os gyvenimo epizodus – trileriu. Nuo to priklausė ne tik filmo nuotaika bei epizodų derinimas, bet ir muzikos pasirinkimas. „Naktiniams gyvuliams“ buvo sukurta 13 originalių melodijų, kurių branduolį sudarė orkestras bei elekroninės muzikos elementai. Filme muzika ne užgožia istorijas, kaip atsitinka kai kuriuose filmuose, o tik pabrėžia svarbius momentus. Žiūrovas aiškiai jaus muzikos egzistavimą, kuri akcentuos svarbias detales. Ji labai atsargiai subalansuota ir pasirinkta, nenorint sukurti dirbtinumo, netikrumo jausmą. Tačiau emocijos, kurias sustiprina filmo muzikinis takelis, dar ilgai neišblėsta ir kurį laiką gyvena kartu su žiūrovu, palikdamos jį giliuose filosofiniuose apmąstymuose bei vidiniuose atradimuose.
Verdiktas 10/10
Taigi, nors filmas „Naktiniai gyvuliai“ yra tik antrasis režisieriaus Tom‘o Ford‘o kūrinys, aiškiai galima įžiūrėti jo talentą bei meniniškąjį pasaulio suvokimą. Dirbdamas su talentingais kūrėjais jis sugebėjo sukurti nepaprastai jautrų bei įtempto siužeto trilerį, paveikumu nustelbiantį ne vieną Holivudo produkciją. Scenografija, muzika, siužetas bei montažas, filmavimo ypatumai bei scenarijus, visa tai – žiūrovui leidžia susitapatinti su personažais, jausti kartu su jais ir bent trumpai akimirkai taip įsitraukti į fikciją, jog pamiršti viską aplinkui. Gyventi bei kvėpuoti tik tuo vienu kūriniu, nepaliekančiu nė vieno abejingo.
Taip pat skaitykite: TOP 10 labiausiai seksualiai provokuojančių kino filmų (N-18)
