ĮSPĖJIMAS! Šis straipsnis neskirtas jaunesniems kaip 18 metų skaitytojams.
Yra tokių filmų, kuriuos žiūrėdamas kino teatre jautiesi šiek tiek nejaukiai. Visgi tai puikūs meniniai filmai, sukurti garsių kino kūrėjų, laimėję apdovanojimus prestižiniuose kino festivaliuose. Taigi žvilgsnis į tai ką geriausio visagalis sapnų fabrikas yra sukūręs po N-18 ženklu.
„Sekretorė“ (Secretary)(2002)
Tai Mary Gaitskill apsakymu paremta ir Stiveno Shainbergo režisuota romantinė drama drąsiai tirianti ribas tarp skausmo ir malonumo.
Lee Holloway (Maggie Gyllenhaal) įsidarbina sekretore E. Edvardo Grėjaus (James Spader) vadovaujamoje teisininkų kontoroje. Iš pradžių darbas atrodo įprastas, tačiau kažkur tarp darbo kompiuteriu ir kavos virimo Lee ir ponas Grėjus peržengia profesionalumo ribas. Lee padarius klaidą, bosas jai pliaukšteli. Po šio incidento pora pasiduoda slapčiausiems savo troškimams, kurie nuveda į sadomazochistinius santykius.
Dominavimas, mazochizmas, sadomazochizmas sudėtingos temos, kurias gvildena filmas. Itin paini riba, tarp subtilumo ir akibrokšto, pornografijos ir erotikos, kai pasirenkamas toks filmo objektas, tačiau režisieriui Steven‘ui Shainberg‘ui tai pavyksta puikiai.
Juosta buvo pristatyta keliuose filmų festivaliuose, kur susilaukė puikių įvertinimų ir nugvelbė ne vieną apdovanojimą. Filmas nagrinėja sudėtingas sadizmo ir mazochizmo temas, tačiau sugeba netapti juokinga ar įžeidžiančia, todėl tikrai yra verta dėmesio.
„Nepažįstamasis prie ežero“ (Stranger by the Lake; pranc. L‘inconnu du Lac) (2013)
Prancūzų trileris-drama parašyta ir režisuota Alaino Guiraudie. Tai be jokios abejonės provokuojanti juosta, kur vaizduojama daug nuogų kūnų ir itin laisvi vyrų santykiai.
Vasara. Nuošali vyrų laisvalaikio vieta, ežero krante. Čia vyrai susitinka, o tada eina į krūmus… Frenkas (Pierre Deladonchamps) įsimyli Maiklą (Christophe Paou) – patrauklų, seksualų, bet itin pavojingą vyrą. Frenkas tai žino, tačiau nenori gniaužti savo aistros.
Filmas pirmą kartą pasirodė Kanų filmų festivalyje, kur Giuraudie buvo apdovanotas geriausio režisieriaus titulu, o pats filmas tapo tikra sensacija. Didžiąją juostos dalį sudaro nuogybės, taigi, jei esate prie jų nepratę, o ypač nepratę matyti homoseksualų santykius, gausite nemažą šoką.
„Pašėlusios naktys“ (Boogie Nights) (1997)
Tai amerikiečių drama parašyta, prodiusuota ir režisuota Paulo Tomo Andersono. Veiksmas vyksta Kalifornijoje ir sukasi apie jauną indų plovėją ir jo pašėlusius nuotykius, kuomet jis pradeda filmuotis pornografiniuose filmuose.
Jaunuolis ieškantis savo vietos pasaulyje – taip prasideda Edžio Adamso (Mark Wahlberg) istorija. Netrukus Eddis įsitraukia į pornografijos industriją ir tampa Dirku – pornografinių filmų žvaigžde. Šlovė ne retą nuveda blogais keliais, kaip nutinka ir Dirkui. Jis pradeda vartoti narkotikus ir atsiradus naujai žvaigždei yra greitai išstumiamas iš dėmesio centro. Laikui bėgant vyras atsitiesia ir bando grįžti prie to ką moka geriausiai.
Veiksmas vyksta septintajame dešimtmetyje, kuris dar vadinamas Auksiniu pornografijos amžiumi, kuomet erotiniai filmai buvo itin populiarūs. „Pašėlusios naktys“ pirmą kartą pasirodė Toronto tarptautiniame kino festivalyje, o po pasirodymo plačiajai auditorijai susilaukė neįtikėtino visuotinio pripažinimo.
„Adelės gyvenimas“ (Blue is the Warmest Color/ La Vie D‘Adele) (2013)
Tai daugybę diskusijų sukėlusi romantinė dviejų jaunų merginų meilės istorija, parašyta, prodiusuota ir režisuota Abdellatifo Kechichės.
Adelė yra bręstanti paauglė, susitikinėjanti su vaikinais, tačiau nerandanti jokio pasitenkinimo tuose santykiuose. Ji svajoja apie kažką daugiau. Tuomet ji sutinka Emmą – laisvos sielos mėlynplaukę, kurią dėl netradicinės orientacijos Adelės draugai atstumia. Kadangi tik su ja Adelė gali jaustis visiškai laisvai, santykiai su Emma galiausiai išsivysto į kai ką daugiau. Kartu jos tyrinėja socialinio pripažinimo problemas, seksualumą bei bręstančius tarpusavio santykius.
Adelės gyvenimas iš šalies niekuo nesiskiria nuo kitų moksleivių – už pamokas čia svarbiau aptarti kas į ką žiūri ir kas su kuo miegos. Adelės paauglystės misija yra ne surasti save – ji jau žino ko nori, bet surasti sau vietą ir žmonių, kurie nesmerktų dėl akimirksniu įsiplieskusios meilės mėlynplaukei merginai. Ne tik nepažįstamosios plaukai, ir jos akys, ir patalai, ir suknelė, kurią Adelė apsivelka svarbią dieną – tai filmas, kurio mėlyna nuotaika, bet jokiu būdu ne niūri. Net meilės scenos čia kažkodėl atrodo mėlynos, švelnios, beje – lesbietiškos. Taip, sekso čia yra. Daug. Gražaus. O tie, kas sakė „šokiruoja“ – puritonai arba laimingieji, niekada anksčiau nesusidūrę su vulgarumu, nes erotinėms filmo scenoms apibūdinti tiktų daugybė žodžių tik ne pastarasis. Atviros, estetiškos ir žymiai ilgesnės nei galima tikėtis.
Šis romantinis prancūzų filmas, savo itin atviromis sekso scenomis tiesiog sudrebino Kanų filmų festivalį, o vėliau ir pasaulio kino teatrus.
Kaligula (Caligula) (1979)
Istorinė režisieriaus Tinto Brass drama, apie Romos imperatoriaus Kaligulos (Malcolm McDowell) iškilimą ir žlugimą. Tai vienintelis filmas kurtas garsaus vyrų žurnalo „Penthouse“. Žurnalo įkūrėjas Bobas Guccione siekė sukurti išskirtinį, aukštos kokybės, pornografinį filmą su įdomia istorija. Ir jam tikrai pavyko.
Šioje juostoje atveriamas langas į žiaurumu ir ydomis pagarsėjusio Romos imperatoriaus gyvenimo užkulisius. Čia parodoma jo begėdiška aistra seseriai, santuoka su prasčiausiai Romoje pagarsėjusia prostitute ir išradingai tikslus, žvėriškas susidorojimas su tais, kurie painiojosi jo kelyje.
Dėl žiaurių scenų ir šokiruojančio pornografinio turinio filmas sukėlė tikrą audrą ir nebuvo įvertintas palankiai (išskyrus puikią aktorių vaidybą). Kai kuriose šalyse juosta buvo sutrumpinta ar net uždrausta rodyti, tačiau šiandien ji yra laikoma kultine klasika.
„Svajotojai“ (The Dreamers) (2003)
Tai romantinė drama, režisuota gerai žinomo italo Bernardo Bertolucci. Veiksmas vyksta 1968 metais, kuomet Paryžiaus gatvės tapo mūšio lauku – protestuojantys jauni žmonės drąsiai stojo į kovą su policijos pareigūnais. Didžioji dalis „Svajotojų“ veiksmo vyksta viename Paryžiaus bute, pro kurio langą yra gerai matomi visi neramumai.
Istorija sukasi apie į Paryžių atvykusį studentą Metjų (Michael Pitt). Vaikinas studijuoja prancūzų kalbą ir be galo domisi filmais. Jis susipažįsta su dviem panašiais kino fanatikais – dvyniais Teo (Louis Garrel) ir jo seserimi Izabele (Eva Green). Trijulė apsigyvena kartu ir mėgaujasi filmais, alkoholiu, meile ir svajonėmis. Tačiau vieną dieną Metjus yra įtraukiamas į keistus dvynių erotinius žaidimus.
Kritikai šią juostą apibūdina, kaip už širdies griebiančią „Paskutinis tango Paryžiuje“ (Last Tango in Paris) ir „Pavogtas grožis“ (Stealing Beauty) kombinaciją, su seksualinio smalsumo prieskoniu.
„Salo, arba 120 Sodomos dienų“ (Salo, or the 120 Days of Sodom) (1975)
Tai paskutinis ir be jokios abejonės skandalingiausias italų režisieriaus Piero Paolo Pasolini filmas, kuris nukelia į italų fašizmo agonijos, vadinamosios Salo respublikos, laikus.
Filmas yra pastatytas remiantis knygos tuo pačiu pavadinimu istorija. Kadangi filme pilna smurto, sadizmo ir seksualinio žiaurumo, filmas buvo laikomas kontraversišku nuo pat jo išleidimo dienos ir iki šiol yra valstybių, kuriose šis filmas uždraustas. Ši juosta paskutinis režisieriaus Pasolinio darbas. Jis buvo nužudytas prieš filmo premjerą. Filmas sutelkia dėmesį į turtingą ir korumpuotą, fašistinę 1944 metų nacių kontroliuojamą Italiją, kur yra pagrobiama aštuoniolika mergaičių ir berniukų. Jie visi kartu yra uždaromi ketveriems mėnesiams ir fiziškai bei psichologiškai kankinami, kol galiausiai juos visus vieną po kito nužudo. Filme nagrinėjamos politinės korupcijos, fašizmo, sadizmo ir galios išnaudojimo temos.
Dėl itin detalių smurto, seksualinio nukrypimo ir brutalių žudymo scenų filmas susilaukė nepalankių įvertinimų ir iki šiol yra uždraustas rodyti kai kuriose šalyse. Kitą vertus daugelio kritikų bei istorikų buvo išgirtas, o 2006 metais buvo pripažintas 65 baisiausiu visų laikų filmu.
„Intymumas“ (Intimacy) (2001)
Dramą kartu kūrė kelios skirtingos kino kompanijos Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje ir Ispanijoje. Filmas paremtas to paties pavadinimo, Hifino Kureishio romanu ir režisuotas Patrice Chereau.
Palikęs savo šeimą Jay (Mark Rylance) dabar gyvena prastokame Londono bute, kur kas savaitę užsiima nerūpestingu, bet intensyviu seksu su moterimi, kurios vardo jis nė nežino. Iš pradžių santykiai yra tik fiziniai, tačiau laikui bėgant vyras ją įsimyli, štai tuomet reikalai ir komplikuojasi.
Čia išvysite nemažai atvirų ir net nesuvaidintų sekso scenų. Tai skandalingiausias 2001 metų filmas, pripažintas geriausiu metų filmu Tarptautiniame Berlyno filmų festivalyje.
„Devynios dainos“ (9 Songs) (2004)
Maiklo Winterbottomo parašyta ir režisuota meninė romantinė drama, susilaukusi nemažai kritikos, tačiau įveikusi kelią į visų romantikų širdis.
Britas Matas (Kieran O‘Brien) sutinka studentę iš Amerikos vardu Liza (Margo Stilley). Pora susipažįsta koncertų salėje ir nuo tada kartu mėgaujasi nuostabia muzika, kelionėmis ir aistringu seksu. Tačiau po 12 mėnesių Liza galiausiai išvyksta atgal į Ameriką.
Pirmą kartą pasirodžiusi Kanų filmų festivalyje, juosta sukėlė tikrą audrą dėl nesuvaidinto sekso ir oralinio sekso scenų. Čia išvysite netgi tikrą ejakuliaciją. Kritikų manymu, nors filmas ir atrodo, kaip pornografija, jis sukelia gražios meilės istorijos jausmą. Todėl nepaisant draudimų kai kuriuose šalyse, filmas galiausiai vis vien buvo parodytas plačiajai auditorijai.
„Nimfomanė“ (Nyphomaniac Vol.1/Vol.2) (2013)
Tai laukinė, bet tuo pačiu ir poetiška nimfomanės istorija, sukurta ekstravagantiško danų režisieriaus Larso Von Triero. Juosta glumina, provokuoja, bet mažai kam pavyksta nuleisti nuo jos akis.
Vieną šaltą žiemos vakarą, senas viengungis Seligmanas (Stellan Skarsgård) gatvėje randa sumuštą merginą vardu Džo (Charlotte Gainsbourg). Jis parsiveda Džo namo, norėdamas ja pasirūpinti. Paklausta, kas jai nutiko, mergina nežino nuo ko pradėti, tačiau begerdama arbatą galiausiai pradeda pasakoti savo spalvingą aistringo gyvenimo istoriją.
Merginos istorija prasideda nuo jos vaikystės ir baigiasi dabartimi, kuomet ji yra suaugusi, ir visa ši istorija yra pripildyta daugelį šokiruojančios erotikos. Dviejų dalių filmas apie nimfomanę, kai kurių buvo nuvertintas, kaip pornografija, tačiau dauguma kritikų priėmė filmą, kaip prikaustantį moters seksualumo tyrinėjimą.
Taip pat skaitykite: TOP 10 pačių kontroversiškiausių filmų kino istorijoje
