Nesvarbu ką galvoja Holivudas, filmo seanse nuperkamų bilietų pelnas nėra vienintelis ir svarbiausias rodiklis įrodantis filmo vertę. Nors pavyzdžiui, filmas „Avataras“ yra laikomas vienu iš daugiausiai uždirbusiu ir pelningiausiu visų laikų filmu, tačiau uždirbti pinigai nėra filmo kokybės ženklas.
Kai kurių kritikų liaupsinamus filmus seansų pradžioje ištikdavo apgailėtinos nesėkmės ir net patirdavo milžiniškų nuostolių. Daugybę Holivudo istorijoje gerai įvertintų filmų, didžiules žiūrovų simpatijas pelnė tik praėjus keletui metų. Pradžioje ištikusi nesėkmė, per ilgą laiką pavirsdavo į ilgalaikį pripažinimą. Šiame sąraše galite aptikti nuo „Bėgančio skustuvo ašmenimis“ iki „Ozo šalies burtininko“, pristatome nepelningiausių klasikinių filmų dešimtuką.
Bėgantis skustuvo ašmenimis (1982)
„Bėgantis skustuvo ašmenimis“ – mokslinės fantastikos / kiberpanko filmas režisuotas Ridlio Skoto. Filme vaizduojamos ateityje dirbtinai sukurtos protingos būtybės – androidai, vadinami replikantais. Jie dirba pavojingus darbus Žemės kosmoso kolonijose. Tyrell Corporation gaminamų replikantų paskutinė karta „Nexus-6“ atrodo visiškai taip kaip ir žmonės, yra fiziškai stipresni ir greitesni, tačiau neturi empatijos sugebėjimų bei emocijų. Replikantai po maišto Žemėje atsiduria už įstatymų ribų. Už jų išgaudymą Žemėje atsakingi specialūs policijos padaliniai Blade Runners („likvidatoriai“). Šie padaliniai turi sunaikinti išlikusius replikantus. To meto ateityje 2019-siais ypatingai brutaliai ir klastingai replikantų grupei esančiai Los Andžele sugauti pašaukiamas Dekardas (vaid. Harisonas Fordas). Praėjusiais metais ši daugelio žiūrovų simpatijas pelniusi juosta sulaukė tęsinio, nors 1982 metais šis filmas buvo nesėkmingas. Aktoriaus Harisono Fordo išvaizda ir charizma nepriviliojo daugiau kino žiūrovių ir iš bilieto pardavimų uždirbo 27,5 mln. dolerių, nors šio filmo biudžetas buvo 28 mln. dolerių. Deja, šio filmo tęsinys „Bėgantis skustuvo ašmenimis 2049 “ priminė 1982 metais išleisto filmo originalo likimą, kaip ir pastarasis nedaug teuždirbo iš bilietų pardavimo.
Vilis Vonka ir šokolado fabrikas (1971)
Neturtingos šeimos berniukas Čarlis Baketas savo laisvalaikį praleidžia svajodamas apie šokolado fabriką, apie kurį jam pasakoja senelis. Šokolado fabriko šeimininkas Vilis Vonka surengia loteriją, jis savo šokoladuose paslepia 5 auksinius bilietus ir tiems 5 vaikams, kurie juos ras, surengs ekskursiją po fabriką bei vienam iš jų įteiks dovaną. Čarliui pasiseka rasti laimingą bilietą. Ar žiūrovams filmas „Vilis Vonka ir Šokolado fabrikas“ atrodė neįprastai? O gal istorija apie pražūnančius vaikus pasirodė per šiurpi? Kad ir ką manytume, šis filmas 1971 metais uždirbo 4 milijonus dolerių ir nepateko į tų laikų populiariausių filmų 15 – tuką. Viskas pasikeitė tik 1996 metais, kai pakartotinai išleistas filmas užvaldė viso pasaulio žiūrovų vaizduotes bei įsitvirtino vaikiškų filmų klasikoje.
Pabėgimas iš Šoušenko (1994)
„Pabėgimas iš Šoušenko” sukurtas pagal Styveno Kingo romaną ir 1995 nominuotas net 7 kino akademijos apdovanojimams. Po žmonos ir jos meilužio nužudymo sėkmingas bankininkas Endis ( akt. Tim Robbins) nuteisiamas kalėti iki gyvos galvos Šoušenko kalėjime. Valandas keičia dienos, o dienas – mėnesiai ir metai. Kasdien Endis vis labiau svajoja apie išėjimą į laisvę. Vienintelis jo šansas pabėgti, tai užsitarnauti kitų kalinių pagarbą bei padėti kalėjimo prižiūrėtojams finansinėse operacijose. Vienas iš kalėjimo prižiūrėtojų kontroliuoja juodąją rinką. Todėl Endis pamato puikią galimybę suplanuoti ir įgyvendinti pabėgimą iš Šoušenko.
Keista, kad filmas „ Pabėgimas iš Šoušenko “ iš pradžių nebuvo toks sėkmingas, kaip buvo tikėtasi, nors jis buvo laikomas vienu iš geriausių filmų pastatytų 1994 metais. Režisieriaus Franko Darabonto filmo biudžetas buvo 25 mln. dolerių, tačiau šio filmo pelnas siekė tik 16 mln. dolerių. Nepaisant filmo nesėkmės, „ Pabėgimas iš Šoušenko “ užėmė aukščiausias „Geriausių filmų“ topų vietas daugelį metų ir yra laikomas visų laikų kino klasika.
Pilietis Keinas (1941)
„Pilietis Keinas“ (Citizen Kane) – 1941m. nespalvotas JAV filmas, dažnai vertinamas kaip vienas iš įtakingiausių bei geriausių visų laikų filmų. 1988 m. Amerikos filmų institutas jį įrašė į geriausių JAV filmų šimtuką pirmoje vietoje. Britų filmų instituto rengtoje apklausoje „Pilietis Keinas“ taip pat buvo išrinktas geriausiu visų laikų filmu. „Pilietį Keiną“ režisavo Orsonas Velsas. Filme vaizduojamas leidybos versle dirbantis Čiarlis Fosteris Keinas, trokštantį galios bet kokia kaina. Pagrindinio veikėjo prototipas buvo sukurtas pagal tikrą asmenį, JAV žiniasklaidos magnatą Viljamą Randofą Herstą.
„Pilietis Keinas“ – vienas iš kada nors sukurtų geriausių filmų neatitiko pardavimų rezultatų. 1941 metais Orsonas Velias uždirbo 1,5 milijonus dolerių, filmo biudžetas siekė 840 tūkst. dolerių. Galbūt tai skamba nekatastrofiškai, bet tais laikais tai buvo didžiulis nepasisekimas, žvelgiant į to meto pelningiausią filmą „Seržantas Jorkas“, kurio pelnas siekė 16 mln. dolerių. Tai stebina, kad visų laikų geriausias filmas nesulaukė sėkmės kino teatruose.
Kovos klubas (1999)
Davido Finčerio filmas „Kovos klubas“ yra tokio pat pavadinimo neįtikėtinai puikaus amerikiečių rašytojo Chucko Palahniuko romano ekranizacija. Paradoksalu, tačiau knygą išpopuliarino 1999 m. pasirodęs dabar kultiniu laikomas filmas. „Oskarui” nominuotoje juostoje filmavosi tokios Holivudo žvaigždės kaip Bredas Pitas (Brad Pitt) ir Edvardas Nortonas (Edward Norton). Pagrindinis filmo herojus Džekas kenčia nuo nemigos ir yra ne pats laimingiausias žmogus žemėje. Tačiau Džekas suranda užsiėmimą. Jis vaikšto į įvairius susitikimus: alkoholikų, sergančiu vėžiu, tuberkuliozės, persivalgėlių, nors jo nei vėžys, nei alkoholizmas, nei antsvoris nekamuoja. Džekas tampa priklausomas nuo susitikimų. Jis jaučia vidinį pasitenkinimą klausydamas žmonių istorijų, o taip pat ir pats gali išsipasakoti ir išsiverkti, nes kiti manydami, jog jis tuoj mirs jį visada išklauso. Vieną dieną susitikime jis sutinka Marlą – tokią pačią priklausomą nuo susitikimų, kaip ir jis, o tai jį begalo supykdo, tačiau viduje jis jai jaučia savotišką meilę. Galima sakyti, jog filmo vingiai apsiverčia, kai Džekas sutinka Tailerį – muilo pardavėją, pliačiančią ir griaunančią ribas asmenybę.
Turbūt nestebina tai, kad 1999 metų filmas „Kovos klubas “ buvo nesėkmingas, tikriausiai dėl to, kad ne viename Holivudo filme nebuvo tiek antikapitalistinių minčių, kurios galimai pradžioje tapo filmo nesėkmės priežastimi. „Kovos klubas” Jungtinėse Amerikos Valstijų kino teatruose uždirbo 37 mln. dolerių, tuo tarpu filmo biudžetas buvo 63 mln. dolerių. Šis filmas tapo vienu iš labiausiai pripažintų alternatyvių filmų per pastaruosius du dešimtmečius, uždirbęs daugiau už parduodamų DVD ir licencijų transliuoti televizijos kanalams.
Ozo šalies burtininkas (1939)
Visiems žinoma klasikinė istorija apie drąsią mergaitę Dorotę ir Geltonų plytų kelią, kuriuo ji keliavo į Smaragdo miestą susitikti su Ozo šalies burtininku, ir pakeliui sutiko draugus – Kaliausę, Geležinį Medkirtį ir Bailųjį liūtą. Net užmerkus akis ir susidaužus kulniukais tris kartus, faktas nepasikeis, jog 1939 metais išleistas filmas „Ozo šalies burtininkas “ buvo taip pat nepelningas. Filmo seansų kino teatruose metu kūrėjai uždirbo vos 3 mln. dolerių iš bilietų pardavimo, tuo metu biudžetas siekė 2,7 mln. dolerių. Praėjus daugybei metų, šis filmas uždirbo 23 mln. dolerių. Filmas būtų turėjęs daugiau tęsinių, jei ne pirminė filmo gerbėjų abejinga reakcija.
Tas nuostabus gyvenimas (1946)
,,Tas nuostabus gyvenimas”. Tai 1946 metų Amerikoje kurtas Kalėdinis fantazijos, komedijos-dramos filmas, kurį sukūrė ir režisavo Frankas Capra, paremtas trumpu pasakojimu ,,Didžiausia dovana”, kurį 1939 metais parašė Philipas Van Doren. Šis filmas yra laikomas vienu iš geriausių visų laikų kūrinių Amerikos kinematografijos istorijoje iki pat šių dienų. George Bailey praleidžia visą savo gyvenimą asisakydamas didžiųjų savo svajonių dėl savo gimtojo miesto Bedford Falls gerovės, buvo priverstas perimti savo mirusio tėvo verslą, kuris priverčia jį jaustis prislėgtu ir nelaikomu Tačiau dabar, Kalėdų išvakarėse, jis išeina iš namų su mintimis apie savižudybę ir savo kelyje sutika savo Angelą Sargą, atsiųstą tam, kad apsaugotų George. Mielo ir rūpestingo Angelo misija, kuris dar neturi daug patirties ir nėra užsitarnavęs sparnų- parodyti George pasaulį, kuris ištiesų neegzistuoja.
1946 metais režisieriaus Franko Kapro su Džeimu Stiuartu išleistame filme “ Tas nuostabus gyvenimas ” buvo laikomas vienas iš įkvepiančių to meto filmų bei buvo tapęs labiausiai žiūrimu filmu per Šv. Kalėdas. Tačiau filmas pradžioje neuždirbo pakankamai pinigų padengti biudžeto išlaidas, nors filmas buvo liaupsinamas kritikų ir susilaukė komercinės sėkmės bei buvo nominuotas penkiems Oskaro statulėlės apdovanojimams.
Donis Darko (2001)
Nedaug trūko, kad vos per 28 dienas nufilmuotas psichologinis mokslinės fantastikos filmas būtų išleistas namų kino vaizdajuostėse ir net nepasiekęs kino salių. Tačiau jame vaidinančios Drew Barrymore filmų kompanijos finansinės paramos dėka, filmas viešai išvydo dienos šviesą. Iš pradžių dviprasmiško kino kritikų vertinimo sulaukęs kūrinys, tik po kelerių metų buvo iš tiesų įvertintas ir pripažintas. Po nelaimingo atsitikimo, per kurį jis vos liko gyvas, šešiolikmetis Donis pastebi, kad gali keliauti laiku po kitus pasaulius ir keisti laiką, bei žmonių likimus. Tiesa, po nelaimės, paauglys pradėjo regėti ir vizijas, kuriose nuolat pasirodantis į zuikį panašus, šiurpus monstras Frenkas, skatina Donį vykdyti nusikaltimus: sulaužyti mokyklos vamzdyną, padegti mokytojo namus, žudyti… Su paaugliu vykstančios permainos gąsdina visus Donio artimuosius, o psichologė, pas kurią jis lankosi, konstatuoja, kad jo matomas Frenkas yra tik haliucinacija, būdinga paranojine šizofrenija sergantiems žmonėms. Peržiūrėjus nemažai suaugusio aktoriaus filmų, ganėtinai keista matyti jį tokį jauną, tačiau šis vaidmuo tik patvirtina, jog aktorius, dar paauglystėje įrodė galintis susidoroti net su sudėtingiausiais personažais.
Filmo „Donis Darko“ išleidimo laikas tapo vienintele filmo nesėkmės priežastimi, kai buvo prarasta 3 mln. dolerių. Šio filmo nesėkmės priežastis galimai buvo tai, kad jis buvo rodomas spalio mėnesio pabaigoje, praėjus mėnesiui po rugsėjo 11-osios teroro atakos ir dėl apribotos reklamos susijusios su lėktuvo įsirėžimo scena. Nepaisant to, „Donis Darko“ yra laikomas geriausiu 2000 metų alternatyviojo žanro filmų ir tapęs kultiniu filmu gerbėjams.
Įsiutęs bulius (1980)
Boksininko Jake LaMottos 1970 m. memuarai „Įsiutęs bulius: mano istorija“ (angl. Raging Bull: MyStory) geriausiu atveju yra šiek tiek įdomi knyga apie XX amžiaus 5-ojo dešimtmečio vidutinio svorio bokserį, turintį didelių asmeninių problemų. Režisieriaus Martino Scorsese rankose ši istorija tapo vienu geriausių visų laikų filmų. Aktorius Robertas De Niro šiam personažui atidavė visą save – įgavo geriausią formą bokso kombinacijoms ir priaugo 27 kg, kad pavaizduotų boksininką Jake LaMottą XX amžiaus 7-ajame dešimtmetyje, kai jis jau nebuvo populiarus ir aptriušusiuose baruose rengė humoristinius pasirodymus. Joe Pesci dar nebuvo plačiai žinomas aktorius, kai jam buvo paskirtas Jake LaMottos brolio vaidmuo, bet režisierius Martinas Scorsese pastebėjo jo talentą. Filmas „Įsiutęs bulius“ buvo pripažintas kritikų, kai tik jis pasirodė 1980 m., ir nuo to laiko jo reputacija tik išaugo.
Ne visada Martinui Skorsezui pasisekdavo su filmo bilietų pardavimais. Po kiekvienos filmo ” Volstryto Vilko“ sėkmės yra „ Hugo “, kuris uždirbo 73,8 mln. dolerių ir jo biudžetas buvo 170 mln. dolerių bei „ Įsiutęs bulius “ (1980), kuris išpopuliarino režisierių Martiną Skorsezą bei aktorių Robertą Deniro. Filmas „ Įsiutęs bulius “ uždirbo 23 mln. dolerių JAV kino teatruose seanso metu, kai tuo tarpu filmo biudžetas siekė 18 mln. dolerių.
Kartą Amerikoje (1984)
Šiame Sergio Leone režisuotame Didžiosios depresijos laikų epe matoma viena geriausių organizuoto nusikalstamumo portretų kino istorijoje. Italų režisierius meistriškai sukūrė atmosferą, pilną dramos ir paslapties. 227 minučių trukmės filme Makso (aktorius James Woods) ir Davido (aktorius Robertas De Niro) jaunystė susijusi su kriminaliniu suaugusiųjų gyvenimu, kurio kulminacija – pasakojimas apie draugystę, apgailestavimus, ambicijas, romantiką ir išdavystę. Tai šiurkštus, smurtinis filmas su epiniu garso takeliu, kurį sukūrė italų kompozitorius Ennio Morricone. Scenarijus buvo kruopščiai apgalvotas ir filmas baigiasi nepateikiant atsakymo.
Kodėl taip nepasisekė filmui kino teatruose yra didi mįslė. 1984 metais filmui nepadėjo filmo scenų sutrumpinimas, kai keturių valandų filmo trukmė buvo sutrumpinta iki maždaug dviejų valandų, kas sukėlė žiūrovų sumišimą ir išsiskirstymą seanso pabaigoje. Filmas uždirbo 5 mln. dolerių iš bilietų pardavimų, kai jo biudžetas buvo 30 mln. dolerių. Visgi vėliau juosta sulaukė milijonų gerbėjų visame pasaulyje ir tapo neatsiejama kino istorijos dalimi.
Taip pat skaitykite: TOP 10 filmų vertų peržiūrėti dar kartą