© Mariaus Plečkaičio nuotr. / KaunoZinios.lt

Filosofiškai ir bastūniškai leidžiant antradienio-ketvirtadienio pavakares, jei nespaudžia darbai ir mokslai, būtinai pagausi save einantį šlapdribos išgražintomis Kęstučio, Mickevičiaus ar Miško gatvėmis. O kai Salomėjos Nėries niūniuojamas eilėraštis pasiekia gailią ir, veik, pranašišką eilutę „Našlaitėlė gero būdo, o jos  pamotė pikta…“, suki galvą į kairę, ir skaitai, į kieno virtuvę našlaitėlė nuvedė šįkart. „Sietuva“ – raiškiai tariu, ir praveriu kavinaitės duris.

„Sietuva“ įsitaisiusi Gedimino gatvėje, juokais būtų galima sakyti lankytinų kavinaičių-barų tiesiojoje: „Alaus sapnas“, praeitąkart aprašyta welcome welcome indiška kavinaitė „One Rice“, ir ji, šio teksto kaltininkė – „Sietuva“.

Rinkdamiesi iš prabraukyto meniu, užsisakome įvairias (dienos) pietų variacijas: kiaulienos sprandinės suktinuką, egzotiškai skambantį meksikietišką vištienos troškinį, o kolega Tomas užsimano pakankamai lietuviškais ir kainų nelygumu skirtingose vietose pasižyminčiais apkeptais cepelinais. Taip pat atneš kopūstienės, daug kopūstienės.

© Mariaus Plečkaičio nuotr. / KaunoZinios.lt

Vietos čia mažokai, net išsigąstu, ar čia tilps visi mano įsivaizduojami draugai. Kad ir kaip ten, svarbu ploto pakanka man ir bičiuliams bei dar kelioms neramioms sieloms, turbūt taip, kaip ir aš ėjusioms ir deklamavusioms „Senelės pasaką“. Išvystame ir gana netipišką reginį: tartum iš sudegusio teatro (būtent taip man Aida kumščiuodama į nugarą apibūdino atvykėlę) pasirodė aiškiai ne ten atklydusi aukštos stilingos moters persona. Lyg apkerėti raganaičių iš naujausio „American Horror Story“ sezono, išsižioję pražiopsojome į ponią, iki kol ji pranyko iš kavinės horizonto. O per tą laiką į stalą buvo pristatyti pietūs pietukai.

© Mariaus Plečkaičio nuotr. / KaunoZinios.lt

Sriuba, tenka pripažinti, pasitaikė balzganoka ir nepasižymėjo vertingiausiomis kopūstienės savybėmis: atgaiva, sumaniu išlaviravimu tarp sūrumo ir rūgštumo, kviečiančiu artimiau susipažinti aromatu. Pietų paliktas įspūdis taip pat ambivalentiškas. Pavyzdžiui, aš savo troškinuką šveičiau iš peties, ir gal tik proceso viduryje kažkas nematomas, turbūt mažasis Igoris, paplekšnojo man per petį ir pasakė: „Ė, taigi čia bazių maistas, jau nekalbant, kad ten ir pigiau rastum“. Lyg negana to, draugė paragavo ir patvirtino Igoriuko mintį, iškritikavusi kečupą. Po to jau ir man sunkokai valgėsi, slapčiomis pavydėjau Tomui be skrupulų tvarkiusiam apkeptus cepelinus. Deja, bet klasika šįkart pasiteisino: jei nežinai, ką užsisakyti naujoje kavinėje, užsisakyk kuo paprastesnį patiekalą, kurį virėjoms būtų sudėtingiausia sudirbti. Šįkart tai buvo pakepinti cepelinai.

© Mariaus Plečkaičio nuotr. / KaunoZinios.lt

Maistas: 2 Kas paprastai tokias dievo, laiko ir paties žmogaus užmirštas vieteles ir traukia, tai išskirtiniai patiekalų pasiūlymai su specifiniu home made aromatu ir neįpareigojanti, nusiliuobti siūlanti aplinka. Ką randame „Sietuvoje“ – nebent ne itin aukštas, tačiau ir ne itin žemas kainas. Malonių išskirtinumų ar charizmatiškesnių iššūkių nerandame. „One Rice“ ploja katučių, „Alaus sapnas“ toliau skaito „Mein Kampf“.

Aplinka: 3  Aplinka irgi ne įspūdinga. Vienas tų atvejų, kai bijoma kažką daryti ir paliekamas nuobodusis status quo. Bet gražus langas ir kėdutės šalimais.

Aptarnavimas: 2  Trumpai drūtai: moteris-šefė galėjo pasistengti būti malonesnė. Jautėmės kaip įkyroki zombiais persirengę vaikai Helauvino vakarą norintys iškaulyti kelias papildomas Kregždutes.

Verta apsilankyti: 2 Per daug nieko neprarasit čia ir neapsilankę. Apskritai pagal visą kavinės kultūrą  Gedimino gatvėje įsitaisiusi „Sietuva“ jau labiau primena netolimame Vytauto prospekte žmones apgaudinėjančias kavinaites, kur tave laiko jau ne smagiu bičiuku, kuriam galima ir nepatingėti išvardinti pilstomo alaus rūšis, o tik paprasta patrankų mėsyte, kuriai parenkamas mažiausiai laiko ir dėmesio reikalaujantis sugaišti sviedinys.

Galutinis įvertinimas:

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: