Šiemet Lietuvos ekonomika gali vystytis skirtingai: kelių šalies bankų ekonomistai pristato kelis galimus raidos scenarijus. Pagrindiniai išorės veiksniai, kurie lems ekonomikos raidą, yra Rusijos – Vakarų sankcijų mastas ir euro zonos ekonomikos atsigavimo tempas, kuriam įtakos turės pasaulinės naftos kainos.
“Nordea” banko ekonomisto Žygimanto Maurico portalui delfi.lt teigė, kad geriausias Lietuvai scenarijus būtų, jeigu naftos kaina išliktų žema, tada Europos Sąjungoje vyktų atsigavimas. “Šiuo metu ES importuoja naftos už 400 mlrd. JAV dolerių per metus, kainai nukritus 2 kartus, papildomas stimulas yra 200 mlrd. JAV dolerių, kai, palyginimui, ES planuojama investicijų programa sudarytų iki 300 mlrd. eurų”, – naftos kainos poveikį ekonomikai iliustruoja jis.
Pasak Ž.Maurico, pinganti nafta mažins infliaciją, nes pigs importuojamos prekės, be to, dėl to centrinis bankas nekels palūkanų normų. Dėl to turėtų būti daugiau važinėjama automobiliais, atitinkamai ir daugiau jų perkama, didėtų euro zonos augimas. “Jeigu naftos kainos mažėja, Rusijos ekonomika patenka į sudėtingą padėtį ir ieško išeičių: viena yra pradėti draugauti su Vakarais ir tartis dėl sankcijų sušvelninimo. Nors Rusijos ekonomika smuktų, euro zona augtų, mums tai yra pats geriausias variantas – jam skirčiau 10 proc. tikimybę. Tokiu atveju Lietuvos ekonomika augtų 3-4 proc.”, – portalui skaičiavo Ž. Mauricas.
Visgi, jeigu naftos kaina lieka maža, euro zona atsigauna, bet Rusija savo pozicijos nekeičia ir išgyvena sunkmetį, tuomet Lietuvos augimas siektų apie 2,5 proc. – euro zonos atsigavimas kompensuotų praradimus dėl Rusijos. Toks scenarijus, Ž. Maurico nuomone, yra labiausiai tikėtinas, jam skiriama 50 proc. tikimybė.
