Šių metų gastronomijos tendencijos palankios lauke gamintam maistui, o tarp populiariausių siūlomų pasirinkimų – ant grotelių kepta mėsa ar dešrelės. Visai neseniai atšilus orams kepsnių sezonas dar tik prasideda, bet prekybos centrai jau skuba reklamuoti savo produkciją ir siūlyti akcijas. Lietuvos barbekiu kepėjų asociacijos narių teigimu, norintieji iš tiesų pasimėgauti maistu, turėtų atkreipti dėmesį ne tik į marinatų receptus, bet ir mėsos rūšį, jos sveikumą, naujausias gaminimo būdų tendencijas, pasidomėti, kokius pasiūlymus pateikia mėsos kepimo ekspertai.
„Mėsos kepimo ant ugnies tendencijos po truputį keičiasi – anksčiau išvykus į gamtą visas veiksmas sukdavosi aplink kepsninę ir pagrindinis rūpestis būdavo stebėti, kaip marinuojasi ir kepa mėsa, – pastebi barbekiu asociacijos narys Nerijus Ižganaitis. – Dabar žmonės linkę rinktis arba greitai kepančią mėsą, pavyzdžiui, vištieną, arba kepimo būdą, nereikalaujantį nuolatinės priežiūros ir kepsnio vartymo. Nemažiau svarbus ir sveikumo faktorius – žmonės linkę rinktis neriebią, lengvai virškinamą mėsą, stebi, kad ši nebūtų apdegusi ar prisisunkusi riebaus marinato.“
Asociacijos nariai atkreipia dėmesį, kad kepant galvijų mėsą, ją būtinai reikėtų brandinti, nes šviežias baltymas žmogui nerekomenduojamas – gali apsunkti virškinimas, sustoti skrandis ar prasidėti jo skausmai. Kiek kitaip yra su vištiena – ją organizmas lengvai skaido, tad šios mėsos nebūtina ilgai marinuoti. Vis dėlto, patariama išmėginti natūralius, pavyzdžiui, vaisių, uogų, daržovių ar žolelių marinatus. Vištienos skonį puikiai atskleidžia paprikos, šaltalankiai, apelsinai, mėlynės, bruknės ar citrinos – marinuotą ir kepimui paruoštą mėsą galima įsigyti ir parduotuvėje. Svarbu, kad marinatas būtų pagamintas uogų, vaisių ar žolelių pagrindu, o ne majonezo bei nerekomenduotinų vartoti maisto priedų.
Norintiems gamtoje daugiau laiko praleisti su artimaisiais, o ne kepsnine, N. Ižganaitis siūlo išmėginti lėtą, bet didelės priežiūros nereikalaujantį mėsos paruošimo būdą – rūkymą, puikiai tinkantį tiek vištienai, tiek kitai mėsai. Tereikia specializuotoje parduotuvėje įsigyti kedro, vyšnios, obels ar kito medžio drožlių, kurios buvo brandintos, pavyzdžiui, viskyje, ir nedidelėje 90–100 laipsnių temperatūroje leisti mėsai lėtai rūkti. Eksperto teigimu, procesas ilgas, galintis trukti 3 ar 4 valandas, nes mėsą reikia tinkamai iškepti, tačiau laukti verta – malonus kvapas įsigeria į mėsą ir suteikia jai įdomaus skonio.
Pasak N. Ižganaičio, rūkant mėsą, nereikėtų specialiai didinti sultingumo – net ir ilgai kepama mėsa bus traški išorėje ir sultinga viduje. Jis pataria vengti dažnai pasitaikančios klaidos: „Nepatyrę kepėjai galvoja, kad kepimo metu mėsą šlakstydami alumi ar kitais skysčiais neleis jai išdžiūti ir sukietėti, tačiau iš tiesų vyksta atvirkštinis procesas. Šlakstydami kepsnį, atveriate poras, per kurias išgaruoja skystis, todėl greičiausiai liksite nusivylę rezultatu“. Tam, kad kepsnys neišsausėtų, derėtų pasirūpinti ir temperatūra – kepant neturėtų būti nei atviros liepsnos, nei pernelyg didelės žarijų kaitros.
Anot N. Ižganaičio, ne tik kepimo būdas ar marinatas, bet ir pats grilis yra svarbus gaminant maistą. Įprastus metalinius grilius ar šašlykines po truputį išstumia tendencija mėsą kepti keraminėje kepsninėje. Jų populiarumą lemia ne tik mažesnės anglies ar medžio sąnaudos, bet ir universalumas – keraminėje kepsninėje galima grilinti, kepti įprastai, rūkyti ar troškinti.